Daueso planas - pagal šį planą JAV 1924-1928 m. suteikė Vokietijai milžinišką paskolą, kad ši atkurtų savo ekonomiką.
Kelogo - Briano paktas - 1923 - Šveicarijoje pasirašyta Lozanos sutartis tarp Turkijos ir Graikijos, Bulgarijos bei kitų Pirmojo pasaulinio karo dalyvių, nustačiusi šiuolaikinės Turkijos sienas.1929 - Įsigaliojo Kelogo-Briano paktas, pasmerkęs karą kaip užsienio politikos priemonę.
1918 m. – 1939 m. TARPUKARIS
1919 m. balandį įkurta Tautų Sąjunga turėjo užtikrinti taiką pasaulyje. Tačiau ji buvo neveiksminga dėl to, jog JAV joje nedalyvavo, o Vokietija, Japonija, SSRS ir Italija buvo nesuvaldomos.
1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją. 1935 m. Italija pradėjo karą su Abisinija, kuri buvo viena iš kelių nepriklausomų Afrikos valstybių. Tautų Sąjunga ėmėsi prieš Italiją ekonominių sankcijų, tačiau jos buvo nesėkmingos. Tai Hitleriui parodė Tautų Sąjungos silpnumą ir paskatino sulaužyti Versalio taikos sutartį.
Demokratinės valdymo formos šalys: Norvegija, Švedija, Danija, Suomija. Airija, Jungtinė Karalystė. Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Šveicarija. Čekoslovakija.
Autoritarinio valdymo šalys: Portugalija, Ispanija. Vengrija, Austrija. Rumunija, Jugoslavija, Bulgarija, Albanija, Graikija, Turkija. Lenkija, Rytų Prūsija. Lietuva, Latvija, Estija.
Totalitarinis valdymas: Italija (Musolinis arba „Dučė“; 1922 – 1943 m.). Vokietija (Hitleris arba “Fiureris”; 1933 – 1945 m.). SSRS (Stalinas; 1924-1953 m.).

Veimaro Respublika – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal Veimaro miestą, kur buvo priimta naujoji konstitucija po Vokietijos Imperijos panaikinimo pralaimėjimus Pirmajame pasauliniame kare.
Vokietijos bandymas sukurti liberialią demokratinę sistema Vokietijoje. Bet galimybe tapti demokratijos garantu Vokietija nepasinaudojo. 1933 m. po Nacionalsocialistų partijos ir Adolfo Hitlerio iškilimo į valdžią, buvo sugriauta demokratinė sistema. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
Didžioji ekonominė krizė (Didžioji depresija) –1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes.
Krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos valstijose po juodojo ketvirtadienio, po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite 1929 m. spalio 24 d., staiga nukritus akcijų kainoms, po ko prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes. Todėl sakoma, kad Didžiąją depresiją sukėlė 1929 m. Volstrito finansų krizė - "juodasis" 1929 m. spalio 29 d. antradienis.
Didžioji Depresija skirtingose šalyse baigėsi skirtingu laiku: JAV jos pabaiga laikomas II Pasaulinis karas.
Krizės pasekmės: JAV didžiąją krizę padėjo spręsti Naujasis kursas, ekonominių reformų programa, įvesta JAV prezidento Ruzvelto 1933–1939. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi kištis į ekonomiką. Ši idėja paskui daugelį metų dominavo laisvosios rinkos valstybėse.
Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių laikoma spekuliacija akcijų biržoje. Alternatyvą pateikia austrų mokslininkai Liudvikas von Misesas, Murrajus Rothbardas ir Fridrihas Hayekas, kritikuodami Keyneso teoriją. Jie nurodo, kad pagrindinė Didžiosios Depresijos priežastis buvo ekonominiai ciklai ir valstybės kišimasis į ūkį, ypač į pinigų ir kreditų sritis.
Faktai apie Didžiąją Depresiją JAV: atsirado 13 milijonų bedarbių; pramonės gamyba tarp 1929 ir 1932 m. nukrito 45%; namų statyba tarp 1929 ir 1932 m. nukrito 80%; tarp 1929 ir 1932 m. subankrutavo 5000 bankų; tuo metu JAV gyveno apie 125 mln. žmonių.
Trečiasis Reichas – 1933-1945 m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį:
Trečiojo Reicho pradžia buvo daug žadanti ne tik Vokietijai, bet kėlė susižavėjimą ir visoje Europoje. Vokietijoje iki minimumo sumažėjo nedarbas, buvo įveikta ekonominė krizė, savotiškai denonsuota Versalio sutartis bei perginkluotas ir sustiprintas Vokietijos vermachtas Tačiau kartu su šiais pozityviais veiksniais prasidėjo ir visuotinis žydų, politinių priešininkų persekiojimas, koncentracijos stovyklų steigimas.
Nuo 1936 m. Trečiasis Reichas pradėjo vykdyti agresyvią užsienio politiką. 1936 m. buvo užimta demilitarizuotoji Reino zona, 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas Austrijos anšliusas, vėliau – 1938 rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbis nulėmė tai, kad buvo prijungtas Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 14 d. užimta Čekoslovakija, 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos kraštas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. A. Hitleris paskelbė ultimatumą Lenkijai dėl vadinamo Dancigo koridoriaus.