Bendras Vidaus Produktas. Jo Apibūdinimas.Bvp Eurostat Duomenimis.
In:
Submitted By edvukas Words 2331 Pages 10
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
Ūkio statistika
BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS
Savarankiškas darbas
Darbą atliko:
Darbą tikrino:
Kaunas 2010
TURINYS
ĮVADAS
1. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIBŪDINIMAS 00 1.1. BVP skaičiavimas gamybos būdu 00 1.2. BVP skaičiavimas išlaidų būdu 00 1.3. BVP skaičiavimas pajamų būdu 00 1.4. Nominalus ir realus BVP 00
2. BVP EUROSTAT duomenimis 00
IŠVADOS 00
PRIEDAI 00
LITERATŪRA 00
ĮVADAS
Norint įvertinti šalies makroekonominius reiškinius ir jų kitimo tendencijas reikalinga ir tam tikra matų sistema. Šią sistemą sudaro šios pagrindinės rodiklių grupės, naudojamos šalies ekonominei būklei įvertinti ir ekonominei analizei atlikti: • Rodikliai, apibūdinantys gamybos apimtį šalyje. • Rodikliai, apibūdinantys kainų lygį • Rodikliai, apibūdinantys darbo išteklių naudojimo efektyvumą. Šiuos ir kitus statistinius rodiklius apskaičiuoja ir periodiškai skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės. Dažniausiai naudojami ekonominiai šalies išsivystymo rodikliai – Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir Bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Šių rodiklių pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių ekonomikos raidos analizė, jos kitimo tendencijos, prognozės.
1. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIBŪDINIMAS
„Bendrasis vidaus produktas ( BVP ) – tai galutinio produkto (visų gatavų prekių ir paslaugų), kurį šalis pagamina per konkretų laikotarpį (paprastai per metus) savo teritorijoje, piniginė vertė“[1]. BVP apskaičiuojamas galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis. BVP palyginamosiomis kainomis gaunamas BVP galiojančiomis kainomis padalinus iš kainų indekso – defliatoriaus. Taip galima lyginti skirtingų laikotarpių BVP apimtis ir įvertinti jo pokyčius. Valstybės tarpusavyje lyginamos pagal labiausiai paplitusį ekonominės plėtros rodiklį – BVP vienam gyventojui. Tam tikslui valstybių BVP, tenkantis vienam gyventojui, perskaičiuojamas JAV doleriais, tačiau ne pagal valiutų kursus, o pagal perkamosios galios paritetą (taip eliminuojami kainų lygių skirtumai įvairiose šalyse). Turtingiausių šalių šis rodiklis gerokai viršija 20000 JAV $ (pvz. 2001 m. duomenimis : Liuksemburgas-36400, JAV-36200, Šveicarija-28600, Vokietija-23400), o neturtingiausių iki 1000 JAV $ ( pvz. Somalis-600, Afganistanas-800, Nigerija-950); 2001 m. duomenimis Lietuvoje jis buvo-7300, Čekijoje-12900, Estijoje-10000, Lenkijoje-8500. [2] BVP galima užrašyti taip : BVP = vartojimas(C) + investicijos(I) + valstybės išlaidos(G) + eksportas(EX) - importas(IM). BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas. Skaičiuojant BVP įtraukiamos ne visos prekės ir paslaugos, kurios buvo parduotos tais metais rinkoje, bet tik ta dalis, kuri tais metais buvo pagaminta. Svarbu to paties produkto neįvertinti kelis kartus, t.y. eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas. Į BVP paprastai įeina tik oficialios rinkos operacijos, o „šešėlinės“ ekonomikos produktai ir paslaugos BVP-e neatsispindi, nors jie ir buvo sukurti. BVP apskaičiuojamas trimis metodais : gamybos, išlaidų ir pajamų . Visais atvejais apimtys turi sutapti.
1.1. BVP skaičiavimas gamybos būdu
Gamybos metodu BVP skaičiuojamas kaip visų prekių ir paslaugų, sukurtų ataskaitinį laikotarpį (metus) , grynoji vertė, t.y. sumuojant kiekvienos ekonominės veiklos pridėtines vertes. Gamybos metodas apskaičiuoja ekonominę veiklą sudedant visų gamintojų, visos šalies mastu, pridėtąsias vertes (VA), sukurtas kiekvienoje ekonomikos šakoje.Bet kurio gamintojo pridėtoji vertė yra jo produkcijos vertė minus gamubos veiksnių, kuriuos jis perka iš iš kitų gamintojų, vertė. Gamybos metodas apibrėžia šalies bendrąjį vidaus produktą kaip galutinio vartojimo prekių ir paslaugų, naujai pagamintų šalyje per metus, rinkos vertę.Yra trys gamybos metodo apibrėžimo dalys: ✓ Rinkos vertė ( minus ne rinkos prekės minus pogrindinė ekonomika); ✓ Naujai pagamintos prekės ir paslaugos; ✓ Galutinio vartojimo prekės ir paslaugos ( minus tarpinio vartojimo prekės ir paslaugos minus investicinės prekės minus atsargos). Nefinansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija yra parduotų prekių ir paslaugų vertės gatavų gaminių bei nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimų suma. Šie rodikliai skaičiuojami remiantis įmonių ketvirtine ir metine gamybinių ir finansinių rodiklių ataskaita. Finansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija skaičiuojama tokiu būdu: 1. Bankų produkcija lygi: gautos palūkanos minus sumokėtos palūkanos plius pajamos už banko paslaugas. 2. Draudimo kompanijų produkcija lygi: faktiškai besidraudžiančių įnašai plius pajamos iš draudimo techninių rezervų investavimo minus išmokos plius (arba minus) techninių rezervų padidėjimas. 3. Valdžios sektoriaus produkcija lygi: visų biudžetinių įstaigų išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti plius kompensacija dirbantiems plius pagrindinio kapitalo vartojimas plius gamybos mokesčiai. Valdžios sektoriui priklauso ir „Sodros“ bei visų viršbiudžetinių fondų produkcija, kuri skaičiuojama analogiškai.
1.2. BVP skaičiavimas išlaidų būdu
Įvertinant BVP išlaidų metodu, jis skaičiuojamas kaip galutinio vartojimo bei kaupimui skirtų išlaidų suma. Jas sudaro: individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio (valstybinių valdymo įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti, bendrosios vidaus investicijos (pagrindinio kapitalo formavimas ir atsargų likučio pasikeitimas), grynasis eksportas (prekių ir paslaugų eksporto ir importo skirtumas).
Gamybos vertė lygi pajamų, gaunamų pardavus prekes, vertei. Todėl BVP lygus galutinio vartojimo prekių (vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės) sumai.
Išlaidų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visų galutinių prekių naudotojų išlaidas.
BVP = privatus vartojimas (C) + investicijos (I) + vyriausybės išlaidos (G) + grynasis eksportas (X-M).
1.3. BVP skaičiavimas pajamų būdu
Skaičiuojant BVP pajamų būdu, sumuojama kompensacijos dirbantiesiems (darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos), pelnas, pagrindinio kapitalo vartojimas (gamintojo pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas blogėjant kapitalo fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo arba atsitiktinių gedimų), gamybos mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės, eksporto ir importo, už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, už licencijas bei leidimus, žemės mokestis ir kt.) atėmus subsidijas ( vyriausybės einamuosius mokėjimus įmonėms jų gamybinei veiklai plėsti). Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis per metus gautų darbo užmokesčio, rentos, palūkanų, pelno, nusėvėjimo bei netiesioginių verslo mokesčių suma. Pajamos susideda iš keturių pagrindinių elementų: ← Darbo užmokestis - mokamas samdomiems darbuotojams bei įnašai į valstybinius ir privačius pensijų bei kitus socialinius fondus; ← Nuomos pajamos – tai pajamos, gaunamos iš žemės ir kito nekilnojamo turto; ← Palūkanos – piniginio kapitalo pajamos ( už indėlius banke, obligacijų turėtojų gaunamas pajamas); ← Pelnas – tai individualių, akcinių bendrovių ir kt.įmonių grynosios pajamos, liekančios atskaičius gamybos kaštus. Skaičiuojant BVP, prie šių pajamų dar reikia pridėti amortizaciją ir netiesioginius mokesčius. Amortizacija – gamintojo pagrindinių priemonių vertės sumažėjimas dėl fizinių, moralinių bei kt. savybių netekimo, atsitiktinių gedimų. Netiesioginiai mokesčiai – PVM (pridėtinės vertės mokestis), akcizai, muitai, licencijos – tai mokesčiai, kuriuos valstybė nustato prekėms ir paslaugoms, už kuriuos sumoka galutinis pirkėjas, o atsiskaito pardavėjas. BVP, skaičiuotas pajamų metodu, lygus :
BVP = per metus gautas darbo užmokestis (W) + nuomos pajamos (R) + palūkanos (i) + pelnas (Π) + amortizacija (De)+ netiesioginiai mokesčiai (Ti).
1.4. Nominalus ir realus BVP
Sumuodami visų baigtinių prekių/paslaugų kainas išmatuojame šalies metinės produkcijos dydį. Tačiau kainos dėl infliacijos keičiasi. Todėl norėdami lyginti įvairių metų BVP rodiklius, turime vertinti kainų kitimo įtaką. Tuo tikslu nustatomas bazinis kainų lygis – tai pasirinktų kokių nors metų kainų lygis. BVP-ą matuodami bazinių metų kainomis gauname duomenis apie realųjį BVP-o dydį ir jo dinamiką. Einamųjų metų kainos vadinamos faktinėmis kainomis. Bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BNP skaičiuoti, vadinamos palyginamosiomis/sugretinamosiomis kainomis. Skaičiuojant baigtinių prekių ir paslaugų apimtį faktinėmis kainomis nustatomas nominalusis BVP, o skaičiuojant palyginamosiomis/ sugretinamosiomis – realusis BVP. Nominalusis BVP yra šalies produkcijos per tam tikrą laikotarpį vertė, apskaičiuojama taikant to laikotarpio kainas, arba pagal galiojusias kainas.
Realusis BVP atspindi šalies produkcijos vertę dviem skirtingais laikotarpiais, apskaičiuotą taikant tas pačias kainas arba fiksuotas bazinių metų kainas. BVP defliatorius yra indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis palyginus su baziniais metais, todėl BVP defliatoriaus atspindi visų šalies prekių ir paslaugų kainų didėjimo tempą ekonomikoje: ✓ Nominalusis BVP = Realusis BVP x BVP Defliatorius / 100 ✓ RealusisBVP = (Nominalusis BVP / BVP Defliatorius)*100 ✓ BVP Defliatorius = (Nominalusis BVP / Realusis BVP)*100
1.5. BVP skaičiavimo problemos
– Kai kurie produktai įvertinami netiksliai, nes jais neprekiaujama rinkoje ( švietimas, socialinės paslaugos) – Problematiška apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo. – Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis. – Šešėlinė ekonomika - vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.
BVP atspindi ne visą šalyje sukurtą produktą (ne visus gamybinės veiklos rezultatus): Apskaičiuojant BNP(BVP) galimi produkcijos nepriskaitymai: 1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus (rinka be apskaitos) – tai yra produkcija ir paslaugos, apie kurias oficialios organizacijos/įmonės vyriausybei neteikia informacijos (nemoka mokesčių-akcizo, apyvartos ir pan., nuslepia dalį produkcijos ir pan.). Taigi šiuo atveju vyksta rinka be apskaitos). 2) Nepriskaitymai iš neformaliojo sektoriaus ( tai nepriskaityta produkcija iš tokių ūkinės veiklos subjektų, kurie remiasi giminyste. Šiam sektoriui priskiriami namų ūkiai. Tai dar vadinama gamyba be rinkos. Namų ūkyje sukuriama nemaža produkcijos, kuri nepatenka į rinką ir BNP-e neapskaičiuojama. Manoma, kad net išsivysčiusiose šalyse namų ūkiuose sukurtų produktų/paslaugų vertė sudaro apie 10%. Besivystančiose šalyse namų ūkių sukurtų produktų dalis dar didesnė. Todėl BNP (BVP) rodiklių lyginimas (per capita) tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra nepalankus pastarosioms: ekonominio išsivystymo lygio skirtumus tarp jų dėl BNP skaičiavimo netobulumų dar labiau padidėja). 3) Nepriskaitymai nelegalaus sektoriaus ( Į BVP nepatenka ir nelegalios veiklos produkcija, t.y. ūkinės veiklos rezultatas, kurią draudžia įstatymai: pvz. prekyba ginklais, narkotikais, kontrabandinė veikla (nelegalus tranzitas: prekių, gyventojų), kuri taipogi duoda pelną).
2. BVP EUROSTAT DUOMENIMIS
[pic] Bendrasis vidaus produktas (BVP) - Gross Domestic Product ( GDP) - Eurostato sąvokų ir apibrėžimų duomenų bazėje ( Eurostat's Concepts and Definitions Database ). Bendrasis vidaus produktas (BVP) - bendra galutinė rinkos vertė visoms prekėms ir paslaugoms, pagamintoms šalyje per tam tikrą laikotarpį. BVP yra dažniausiai naudojamas ūkinės veiklos rodiklis ir dažniausiai matuojamas kasmet ar kas ketvirtį įvertinti šalies ekonomikos augimą. BVP taip pat visų vartotojų vertė, investicijų ir vyriausybės išlaidų vertė pridėjus eksporto atėmus importo vertę. BVP yra plačiausiai naudojamas rodiklis nacionalinių sąskaitų (SNA) sistemoje. Metodika standartizuota tarptautiniu mastu, taip sudaromos sąlygos palyginimui tarp šalių. BVP buvo sukurtas Didžiosios depresijos ir antrojo pasaulinio karo metu ( pagal European Union, Press releases RAPID, "Questions and Answers on Gross Domestic Product and beyond", MEMO/09/378, 08/09/2009 ).[3] BVP yra pridėtosios vertės sąvoka. Bendroji pridėtinė vertė yra skirtumas tarp produkcijos ir tarpinio vartojimo. Be to, BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių ir paslaugų (visų, išskyrus tarpinio vartojimo reikmėms) vertei, matuojamas pardavimo kainomis, atėmus importo prekių ir paslaugų vertę. Bendrasis vidaus produktas (BVP) šalyje yra lygus bendrajai verčių sumai, prie kurios pridedama visų institucinių vienetų, užsiimančių gamyba (įskaitant visus mokesčius, ir atėmus subsidijas) vertė.[4] Pagal EUROSTAT bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas : • BVP rinkos kainomis (Gross domestic product at market prices (GDP)) Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis yra galutinis gamybinės veiklos rezultatas. Jį galima apibrėžti trimis būdais:
a) BVP yra bendroji pridėtinė vertė, tai įvairių institucinių sektorių arba įvairių ekonominės veiklos, pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas produktams (kurios nepriskirtos sektoriams ir ekonominės veiklos rūšims). Tai taip pat balansuojantis straipsnis visos ekonomikos gamybos sąskaitoje;
b) BVP galutinio vartojimo prekių ir paslaugų suma institucinių vienetų rezidentų (faktinis galutinis vartojimas ir bendrasis kapitalo formavimas), pridėjus eksportą ir atėmus jų importą prekes ir paslaugas;
c) BVP tai panaudojimo suma visos ekonomikos pajamų formavimo sąskaitoje (kompensacija darbuotojams, gamybos mokesčių ir importo, atėmus subsidijas, bendrasis likutinis perteklius ir mišrios pajamos visos ekonomikos).[5] Pagal Eurostat, "European System of Accounts - ESA 1995", Office for Official Publications of the European Communities, Luxembourg, 1996 • BVP - išlaidų pagrindu (GDP - expenditure based) Išlaidos grindžiamos BVP Bendra galutine išlaidų pirkėjų kainomis verte (įskaitant FOB vertę eksportuojamos prekės ir paslaugos). [6] Pagal United Nations, "System of National Accounts (SNA) 1993", § 6.235, United Nations, New York, 1993 • BVP – remiantis pajamomis (GDP - income based ) Pajamos pagrįstos BVP kompensacijomis darbuotojams, pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas gamybai ir importui, pridėjus bendrasias mišrias pajamas, plius bendrasis likutinis perteklius. [7] • BVP - produkcijos pagrindu (GDP - output based) Išvesties pagrindu BVP bendroji verčių suma pridedama visų gamintojų bazinėmis kainomis, plius visi mokesčiai, atėmus subsidijas produktams.[8]
IŠVADA
Nagrinėjant BVP pagal skirtingus rodiklius galima pastebėti, kad pagrindinis dalykas vertinant BVP kaip ekonominį rodiklį yra jo reali vertė, t.y. vertė paskaičiuota tam tikrų metų kainomis, kadangi BVP išaugus, reali perkamoji galia gali visiškai nepasikeisti dėl padidėjusių kainų ir infliacijos. BVP vienam gyventojui taip pat nėra pats tiksliausias šalies ekonomikos išsivystymo rodiklis, dėl to, jog, jei imsime dviejų skirtingų šalių tarkime Liuksemburgo ir Lietuvos BVP vienam gyventojui pamatysime, jog Liuksemburge Lietuvos pilietis tikrai neišgyventu su mūsų šalies BVP tenkančiu vienam gyventojui. Taip yra dėl to, jog Liuksemburge yra dirbtinai pakeltos kainos ir atlyginimai. Statistikos departamentas, remdamasis gruodžio mėn. informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2009 m. ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 801,4 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2008 m. ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento, o, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, – 4,6 procento (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę rodiklių apimtį). Patikslinus ketvirčio BVP įvertį metinis BVP pokytis išliko toks pat (-15 proc.), nominalusis 2009 m. BVP dydis sudarė 92,35 mlrd. litų (anksčiau skelbtas siekė 92,45 mlrd. Lt). [9]
PRIEDAI
[pic]
1 pav. BVP pokyčiai ES šalyse [10]
[pic]
2 pav.Realus BVP augimo tempas kai kuriose ES šalyse[11]
NAUDOTA LITERATŪRA
• www.stat.gov.lt • http://ec.europa.eu/eurostat/ • Visuotinė lietuvių enciklopedija
----------------------- [1] Visuotinė lietuvių enciklopedija, 3 tomas, psl.50 [2] Visuotinė lietuvių enciklopedija, 3 tomas, psl.50-51 [3]http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nomenclatures/index.cfm?TargetUrl=DSP_GLOSSARY_NOM_DTL_VIEW&StrNom=CODED2&StrLanguageCode=EN&IntKey=23998746&RdoSearch=CONTAIN&TxtSearch=GDP&CboTheme=&IntCurrentPage=1 [4]http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nomenclatures/index.cfm?TargetUrl=DSP_GLOSSARY_NOM_DTL_VIEW&StrNom=CODED2&StrLanguageCode=EN&IntKey=16699585&RdoSearch=CONTAIN&TxtSearch=GDP&CboTheme=&IntCurrentPage=1
