[pic] VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA

Bankininkystės magistro programa

II kurso studento

REFERATAS

Filipinų pinigų politikos ir ekonomikos analizė

Vilnius, 2010

Turinys

Turinys 2
1 Filipinų pinigų politikos pagrindiniai tikslai 3
2 Valiutos kurso rėžimas ir valiuta 3
3 Filipinų ekonominės situacijos apžvalga 4
4 Eksporto - importo struktūra 6
5 Dažniausiai naudojamos pinigų politikos priemonės Filipinuose 9
Apibendrinimas 12
Literatūros sąrašas 13

Filipinų pinigų politikos pagrindiniai tikslai

Centrinis Filipinų bankas pateikia tokius pagrindinius savo pinigų politikos tikslą: • Siekti užtikrinti kainų stabilumą šalyje, skatinant nuolatinį ir subalansuotą ekonomikos augimą. Šis tikslas yra numatytas 2002 metų sausio menėsį priimtose pinigų politikos gairėse, kuriose numatomas siektinas infliacijos lygis šalyje. Šiose gairėse nurodoma, kad šalis turi laikytis tokios pingų politikos, kuri leistų pasiekti žemą ir stabilią infliaciją šalyje, bei leistų įgyvendinti kitus, su ekonomikos augimu susijusius tikslus.

Siekiamas infliacijos lygis Šiuo metu Filipinų vyriausybės nustatytas siektinas infliacijos lygis šalyje yra 4.5 proc. su leistinu nuokrypio dydžiui iki + 1.0 procento 2010 metams, o 2011 metams numatytas infliacijos lygis yra 4.0 proc. su +1.0 procento inflaicijos tolerancijos dydžiu. Šis rodiklis apskaičiuojamas ir siektinas inflacijos dysis apibrėžiamas kaip Year to year vartotojų kainų indekso pasikeitimas per kalendorinius metus.

Valiutos kurso rėžimas ir valiuta

Filipinuose yra palaikoma plaukiojančio valiutos kurso sistema. Valiutos kursas yra nustatomas pagal valiutos paklausą ir pasiūlą valiutų rinkoje (foreign exchange). Valiutos kurso svyravimų priežiūrą atlieka šalies centrinis bankas, kurio pagrindinė funkcija šioje srityje – užtikrinti tvarką rinkoje perkant ir įsigyjant šios šalies valiutą. Filipinų piniginis vienetas – Filipinų pesas.

Filipinų ekonominės situacijos apžvalga

Nors Filipinų bendrasis vidaus produktas 2009 metais augo vos 0,9 proc., tačiau šios šalies ekonomika ištvėrė pasaulinį ekonomikos nuosmukį daug geriau nei dauguma jos šalių kaimynių. Tam didžiausią įtaką turėjo itin mažas vietinių finansinių organizacijų įsigytas Vakarų Europos finansinių institucijų išleistų vertybinių popierių, sukėlusių pasaulinę ekonominę krizę skaičius. Keletas kitų pagrindinių ekonomikos variklių, neleidusių Filipinų ekonomikai susitraukti iki neigiamo lygio buvo daug geriau nei kaimyninių šalių išvystytas eksporto sektorius. Kita vertus Filipinuose yra labai stipri vidaus vartojimo rinka, todėl sumažėjęs eksportas daro tik nežymią įtaką šalies BVP. Ne mažiaus svarbi BVP augimo priežastis – užsienyje gyvenančių daugiau nei 5 milijonų filipiniečių siunčiamos nuolatinės pinigų perlaidos į šalį, ypač skatinančios vartojimą šalyje. Nors šių perlaidų skaičius augimas 2009 metais buvo sulėtėjęs iki 5,6 procento per metus (palyginus su dviženkliu augimu per pastaruosius kelerius metus). Ši perlaidų suma sudarė net 17,3 milijardų JAV dolerių sumą arba 11 proc. viso Filipinų metinio Bendrojo visaus produkto. Manoma, kad per 2010 metus šis skaičius turi stipriai išaugti, ypač dėl stiprėjančių vidurio rytų šalių ekonomikų, kurios yra pagrindinės emigrantų iš Filipinų rezidavimo vietos. Kita svarbi BVP augimo priežastis – stipriai išvystytas ir greitai augantis užsienio kompanijų verslo procesų aptarnavimo verslas (outsourcing), turintis didesnę nei 15 proc. pasaulinės rinkos dalies. Daugelis vakarų kompanijų, iki šiol investavusių pagrinde Indijoje, šiuo metu ieško šių paslaugų diversifikavimo galimybių, o Filipinai, būdami arčiau JAV nei Indija bei turėdami didelį anglakalbių gyventojų skaičių, yra puiki pasirinkimo alternatyva. Dėl šios priežasties vien per 2009 metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo net 26 procentais, o šio sektoriaus pajamos sudaro virš 4.5 proc. viso Filipinų BVP. Per metus šioje srityje buvo sukurta apie 70.000 naujų darbo vietų, o bendrai šiame sektoriuje dirba daugiau nei 442,000 žmonių. Mokėjimų balanso perteklius per 2009 metus padidėjo nuo 89 mln. JAV dolerių iki 5.3 milijardo JAV dolerių. Sumažėjęs prekybos deficitas, didesnės pinigų perlaidos iš užsienio, verslo aptarnavimo paslaugų sektoriaus pajamų augimas ir didelės tiesioginės užsienio investicijos buvo pagrindinės sritys prisidėjusios prie šalies BVP augimo ir skatinančios geresnes rinkos nuotaikas. Nors 2009 metais buvo juntamas nedidelis ekonomikos atsigavimas, tačiau šiuo laikotarpiu stipriai susitraukė eksporto sektorius, kurio daugiau nei 60 proc. sudaro elektronikos detaliu pardavimai. Šis sektorius per metus susitraukė beveik 22 proc. kas įtakojo 22 proc. sumažėjusias pajamas. Per pirmus tris 2010 metų ketvirčius Filipinų ekonomikoje buvo jaučiami stiprūs atsigavimo ženktai – BVP per pirmuosius du ketvirčius augo 7.8 proc. (year to year). Pagrindinės to priežastys yra pagyvėjusi tarptautinė prekyba bei išaugęs vidaus vartojimas, kuris siejamas su stipriai išaugusiu vartotojų pasitikėjimu. Šis augimas taip pat yra įtakojamas dviejų laikinų faktorių – fiskalinės politikos švelnėjimu bei prieš rinkiminėmis išlaidomis ir didėjančio pasaulinio verslo aptarnavimo sričių perkėlimo į trečiąsias šalis bei su juo susijusių verslų kaip pavyzdžiui statybos.

Eksporto - importo struktūra

Istoriškai Filipinai yra svarbus regiono prekybos centras, kuriame prekiaujama prekyba vystoma jau nuo antrojo tūkstantmečio pradžios. Plečiantis ir modernėjant tarptautinei prekybai, Filipinai yra tokių tarptautinių prekybos organizacijų kaip APEC, ASEAN ir WTO narė. Po antrojo pasaulinio karo atsivėrus tarptautinės prekybos galimybėms, Filipinai yra intensyviai dalyvauja šioje veikloje, tačiau šalies užsienio prekybos pagrindinė grėsme yra įvardijama kaip mažiaus išsivysčiusių šalių intensyvėjantis dalyvavimas tarptautinėje prekyboje, ypač dėl jų mažų žmoniškųjų išteklių kaštų. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu tiek Filipinų eksportas, tiek importas buvo stipriai paveikti dėl globaliai sumažėjusios tarptautinės prekybos apimčių. Bendrasis Filipinų eksportas 2009 metais sumažėjo iki 37.2 milijardo JAV dolerių, kai palyginimui 2008 metais šis skaičius buvo 48.2 milijardo JAV doleriu. Šalis šiuo laikotarpiu taip pat importavo mažiau. 2009 metais buvo importuota prekių už 45.8 milijardo JAV dolerių, kai atitinkamai 2008 metais importas siekė 61.14 milijardo JAV dolerių.

1 Importas

Pagrindiniai šalies importuojami produktai:

• Elektronika ir jos detalės • Mineralinis kuras • Įrengimai ir transporto priemonės • Geležis ir plienas • Tekstilės gaminiai • Grūdai • Chemikalai • Plastikas

Šalys iš kurių importuojama daugiausiai: • Japonija • JAV • Kinija • Singapūras • Pietų Korėja • Taivanis • Tailandas

Pav. 1 Pagrindiniai importo partneriai [pic] Šaltinis: EconomvWatch.com

2 Eksportas

Pagrindinės eksportuojamų produktų grupės:

• Puslaidininkiai ir kiti elektronikos gaminiai • Transporto priemonės • Drabužiai • Produktai iš vario • Naftos produktai • Kokosų aliejus • Vaisiai

Pav. 2 Pagrindiniai eksporto partneriai [pic] Šaltinis: EconomvWatch.com

Dažniausiai naudojamos pinigų politikos priemonės Filipinuose

Centrinis Filipinų bankas pateikia šiuos pagrindinius naudojamus įrankius siekiant įgyvendinti numatytus infliacijos tikslus: 1. Atviros rinkos operacijos (ARO) – tai pagrindinė priemonė, kuria naudojasi Filipinų centrinis bankas įgyvendindamas pinigų politiką šalyje ir siekdamas savo numatytų tikslų. Atvirosios rinkos operacijos susideda iš atpirkimų (repo) bei atvirkštinių atpirkimo operacijų, tiesioginių operacijų bei valiutų apsikeitimo sandoriai.

Atpirkimo sandoriai atliekami per Filipinų centrinio banko sistemą. Atliekant tokius sandorius centrinis bankas perka iš šalies bankų valstybės vertybinius popierius su įsipareigojimu juos parduoti atgal po tam tikro apibrėžto laiko ateityje numatytomis sąlygomis. Šis veiksmas leidžia centriniam bankui padidinti turimus pinigų rezervus ir turi teigiamą poveikį šalies likvidumui. Priešingai negu repo sandoriuose, atvirkštiniai repo sandoriai naudojami siekiant sumažinti pinigų kiekį rinkoje ir tuomet šalies centrinis bankas iš komerciniams bankams laikinai parduoda savo turimus valstybės vertybinius popierius taip išimdamas perteklinius pinigus iš rinkos. Šie centrinio banko repo ir atvirkštiniai repo sandoriai gali būti sudaromi terminui nuo vienos nakties iki mėnesio. Centrinio banko mokamos palūkanos už šiuos sandorius yra vienas iš pinigų politikos transmisijos mechanizmų, informuojančių rinką apie šalyje vykdomą monetarinę politiką.

Tiesioginės rinkos operacijos yra tiesioginis centrinio banko veiksmas kuomet yra superkami arba parduodami vyriausybės vertybiniai popieriai, tačiau centrinis bankas neįsipareigoja jų atpirkti arba parduoti atgal jas perleidusiems bankams. Superkant valstybės vertybiniu popierius centrinis bankas atsiskaito su juos parduodančiu banku pervesdamas pinigus į to banko korespondentinę sąskaita, tokiu būdu papildydamas to banko rezervus ir padidina pinigų kiekį rinkoje. Esant atvirkštinei situacijai, centrinis bankas parduoda kitiems bankams savo turimus vertybinius popierius nuskaičiuodamas reikalingą sumą nuo bankų korespondentinių sąskaitų centriniame šalies banke. Šis veiksmas sumažina pinigų kiekį rinkoje. Valiutų apsikeitimo sandoriai yra operacijos, kurių metu įvyksta apsikeitimas valiutomis (pagrindinėmis sumomis) sutartą dieną ir sutartomis sąlygomis bei atvirkštinai apsikeitimo sandoriai, kuomet sutariama ateities data kuomet bus atsikeista valiutomis bei kokiomis sąlygomis tai bus atlikta.

2. Terminuotų indėlių priėmimas - centrinis Filipinų bankas taip pat priima terminuotus bankų bei finansinių organizacijų trestų indėlius, taip pat indėlius iš nebankinių finansinių organizacijų. Terminuoti indėliai buvo pasiūlyti rinkai 1998 metais siekiant turėti papildomą įrankį reguliuoti likvidumą šalyje. 2007 metais buvo priimtas nutarimas leisti centriniame banke dėti indėlius ir trestams, siekiant sukontroliuoti likvidumą rinkoje, dėl ypač padidėjusių užsienio kapitalo įplaukų.

3. Skolinimosi galimybės – centrinis bankas suteikia finansinėms institucijoms galimybė skolintis siekiant įtakoti bankų išduodamų paskolų skaičių. Re-diskontas – centrinio banko suteikiama galimybė skolintis bankui tuo atveju kai norima pratęsti išduotas paskolas, tačiau bankui susiduriant su likvidumo problema. Tokiu atveju centrinis bankas gali skolinti ir kaip užstatą priimti bankų vekselius (promissory notes) arba kitą užstatui tinkamą turtą.

4. Privalomieji rezervai – privaloma centriniame banke laikyti finansinių lėšų suma, kuri yra tam tikras procentas nuo visų banko prisiimtų įsipareigojimų ir kuri negali būti paskolinta siekiant užtikrinti bankų sistemos stabilumą. Pasikeitimai privalomųjų atsargų normoje gali stipriai įtakoti likvidumą rinkoje – padidinus privalomąją rezervų norma bankai įšaldo didesnę laisvų pinigų dalį ir gali mažiau skolinti, o priešingai – sumažinus privalomųjų atsargų normą į rinką įliejamas didesnis pinigų kiekis, kuris gali būti panaudotas paskoloms išduoti.

Filipinuose rezervų reikalavimas yra taikomas einamiesiems sąskaitos likučiams, terminuotiems indėliams bei indėlių pakaitalams. Šie reikalavimai yra taikomi universaliems bei komerciniams bankams, o rezervai gali būti laikomi kaip einamosioms operacijoms atlikti turimi pinigai, rezervai centriniame banke nei vyriausybės vertybiniai popieriai.

Privalomieji rezervai susideda iš dviejų dalių: įprastinių rezervų bei likvidumo rezervų. Filipinų centriniame banke laikomiems rezervams (iki 40 proc. nuo privalomų rezervų sumos) yra mokamos 4 proc. metinės palūkanos, o už lėšas likvidumo rezerve – valstybės vertybinių popierių palūkanų norma minus 0,5 procento. Likvidumo rezervų privalomasis laikymas buvo įvestas 2006 metais ir yra įgyvendinamas centriniame banke laikant terminuotus indėlius vietoj galimybės pardavinėti komerciniams bankams valstybės vertybinius popierius.

Apibendrinimas

Ekonominės krizės padarinius pajautė visas pasaulis, tačiau Azijos valstybės, neturėdamos tokių graudžių santykių su Vakarų ekonomikomis sugebėjo išvengti didelio nuosmukio, tačiau taip pat buvo paveiktos krizės, tačiau daugiau netiesiogiai. Nagrinėjant Filipinų ekonomiką, būtina pastebėti, kad ši šalis 2009-2010 metais sugebėjo išvengti neigiamo ekonomikos augimo, kuris buvo būdingas daugumai Vakarų valstybių. Pagrindinė Filipinų dabartinė problema – dėl didelių užsienio kapitalo įplaukų – stipriai augantis valiutos kursas tiek JAV dolerio, tiek Euro atžvilgiu bei kylanti grėsmė dėl infliacijos galimo didėjimo. Kadangi Filipinai yra daug eksportuojanti šalis ir nacionalinės valiutos stiprėjimas pagrindinių prekybos partnerių valiutos atžvilgiu brangina šios šalie produkciją ir mažina jos paklausą užsienio rinkose. Taip pat kylanti grėsmė dėl galimai didėsiančios infliacijos vėlgi smukdo šalies ekonominį konkurencingumą regiono valstybių tarpe, nes infliacija didina šalies žmoniškųjų išteklių kainas, kuriuos šiuo metu, kartu su keletu kitų faktorių (pvz. didelis anglakalbių gyventojų skaičius) pritraukia daug užsienio kompanijų, steigiančių šioje šalyje savo klientų aptarnavimo centrus ar perkančius vietinių įmonių paslaugas, investicijų. Pabrangus šiems pagrindiniams, konkurencingumą nulemiantiems faktoriams, šalis gali prarasti savo patrauklumą.

Literatūros sąrašas

1. Philippines Development Report 2009. Prieiga per internetą: http://go.worldbank.org/NLKKODS860 2. Philippines quarterly update, September 2010 Prieiga per internetą: http://go.worldbank.org/PB3SLAIK30 3. Philippines quarterly update, February 2010 Prieiga per internetą: http://siteresources.worldbank.org/PHILIPPINESEXTN/Resources/PQU_FEB_2010.pdf 4. Doing Business in Philippines. Prieiga per internetą: http://doingbusiness.org/data/exploreeconomies/philippines 5. Philippines Economic Outlook 2010. Prieiga per internetą: http://www.iame.edu.ph/index.php?option=com_content&view=article&id=169:2010-philippine-economic-outlook&catid=1:latest-news 6. Economy of the Philippines, Wikipedia. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Economy_of_the_Philippines 7. Does the bank credit channel of monetary policy matter in the Philippines? Veronica B. Bayangos Bangko Sentral ng Pilipinas. Prieiga per internetą: http://www.bis.org/repofficepubl/arpresearch201003.12.pdf 8. IMF Executive Board Concludes 2009 Article IV Consultation with the Philippines. Public Information Notice (PIN) No. 10/26, February 18, 2010. Prieiga per internetą: http://www.imf.org/external/np/sec/pn/2010/pn1026.htm 9. Bureau of East Asian and Pacific Affairs, October 29, 2010. Prieiga per internetą: http://www.state.gov/r/pa/ei/bgn/2794.htm 10. Central bank of Senegal (Bangko Sentral ng Pilipinas). Prieiga per internetą: http://www.bsp.gov.ph 11. Asia Pacific economic outlook: China, Japan, India, Philippines. June 2010. Prieiga per internetą: http://www.deloitte.com/assets/Dcom-Global/Local%20Assets/Documents/Deloitte%20Research/dtt_dr_apeconoutlook_june2010.pdf 12. Philippines: Financial System Stability Assessment Update. April 2010. Prieiga per internetą: http://www.imf.org/external/pubs/ft/scr/2010/cr1090.pdf 13. Central Intelligence Agency: Philippines. Prieiga per internetą: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rp.html 14. World Economy Watch. Prieiga per internetą: http://www.economywatch.com/world_economy/philippines/export-import.html