ISSN 1648-0627 print ISSN 1822-4202 online

VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: THEORY AND PRACTICE http://www.vtu.lt/leidiniai; http://www.vtu.lt/editions 2006, Vol VII, No 2, 128–135

BANKININKYSTËS SEKTORIAUS POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI: TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI
Gitana Dudzevièiûtë
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulëtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. paðtas: gitana_dudz@yahoo.com Áteikta 2005-11-11; priimta 2006-01-27
Santrauka. Straipsnyje nagrinëjamos Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus, kurio pagrindà sudaro bankininkystës sektorius, tendencijos ðalies ekonomikoje, pateikiami bankininkystës sektoriaus poveikio ekonomikos vystymuisi teoriniai aspektai. Taikant statistikos modelius, tiriama ekonomikos augimo priklausomybë nuo bankininkystës sektoriaus rodikliø, iðryðkinami labiausiai ekonomikos augimà lemiantys bankininkystës sektoriaus veiksniai, kiekybiðkai ávertinamas jø poveikis bei pateikiama gautø ryðiø ekonominë interpretacija. Reikðminiai þodþiai: finansinis tarpininkavimas, bankininkystë, investicijø efektyvumas, kiekybinë analizë.

THE IMPACT OF A BANKING SECTOR ON ECONOMIC GROWTH: THEORETICAL AND PRACTICAL ASPECTS
Gitana Dudzevièiûtë
Vilnius Gediminas Technical University, Saulëtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mail: gitana_dudz@yahoo.com Received 11November 2005; accepted 27 January 2006
Abstract. The article the Impact of a Banking Sector on Economic Growth: Theoretical and Practical Aspects” provides a theoretical survey of the possible effects of a banking sector on economic growth, which includes a brief theoretical analysis of the role and functions of financial intermediaries in the economy and the empirical analysis of the effects of a banking sector on economic growth. Refering to the statistical regression models, the most influential factors of a banking sector to the economic growth have been highlighted, their impact is evaluated and economic interpretation of traced relationships presented. Keywords: financial intermediation, banking, investments’ efficiency, quantitative analysis.

1. Ávadas Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, stiprinant ðalies ekonomikà ir ruoðiantis pereiti prie bendros Europos Sàjungos valiutos – euro, ypaè didelæ reikðmæ turi patikima ir stabiliai funkcionuojanti finansø institucijø, kuriø pagrindà sudaro bankai, veikla. Bankai atlieka reikðmingà vaidmená ðalies ekonomikoje. Pagrindinis bankininkystës sektoriaus poduktas – pinigai – lemia ðalies ekonominæ gerovæ, vystymàsi. Pinigai, iðsisklaidæ smulkiomis sumomis, neturi dinaminës kûrybinës valios, tuomet jie yra tik tar-

pasmeniniø ekonominiø mainø tarpininkai. Tie patys pinigai, paleisti á ûkiná kûrybiná darbà, pradeda kurti naujas vertybes ir kartu jau virsta kapitalu. Bankai yra svarbiausi ðalies ûkio centrai, kurie leidþia pinigus á ekonominá gamybos darbà [1]. Per paskutinius keletà metø Lietuvos bankininkystës sektoriaus veikla ágavo augimo pagreitá. Vien tik 2005 m. paskolø portfelis komerciniuose bankuose iðaugo apie 54 proc., indëliø – 41 proc. [2]. Ðalies bankø ásiskolinimai patronuojanèioms kredito ástaigoms 2005 m. padidëjo 5,1 mlrd. Lt, arba 2,2 karto.

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 Straipsnyje siekiama iðsamiai iðanalizuoti Lietuvos ekonomikos augimo priklausomybæ nuo bankininkystës sektoriaus rodikliø ir kiekybiðkai ávertinti statistiðkai iðmatuojamø veiksniø poveiká ekonomikai. Siekiant nurodyto tikslo, bus spendþiami ðie klausimai: • analizuojamas bankininkystës sektoriaus ir ekonomikos augimo ryðys teoriniu aspektu; • nagrinëjamas Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus, kurio pagrindà sudaro bankininkystës sektorius, plëtra ekonomikoje; • taikant statistikos modelius, identifikuojami labiausiai ekonomikos augimà lemiantys bankininkystës sektoriaus rodikliai bei kiekybiðkai ávertinamas jø daromas poveikis. 2. Bankininkystës sektoriaus poveikio ekonomikos augimui teoriniai aspektai Ryðio tarp finansinio tarpininkavimo ir ekonomikos augimo nustatymas sukëlë didelá ekonomistø susidomëjimà per paskutiná deðimtmetá. Ilgai vyravusià nuomonæ, jog bankininkystës sektorius yra ekonomikos augimo ir plëtros atspindys ir jo paskirtis – tarpininkauti taupymo ir investavimo poreikiuose, perskirstant lëðas tarp ekonominës veiklos srièiø, pakeitë nuomonë, kad stiprus ir stabilus bankø sektorius gali bûti ne tik ekonomikos plëtros rezultatas, bet ir jos augimo prieþastis [3, 4]. Ávertindami tai, kad ðio straipsnio tikslas nëra prieþastinio ryðio nustatymas, ðiame skyriuje susisteminsime ir pateiksime teorinius kai kuriø ekonomistø samprotavimus bei atliktø empiriniø tyrimø rezultatus bankininkystës sektoriaus poveikio ekonomikos augimui aspektu. Tai leis aiðkiau suvokti ir suprasti Lietuvos bankininkystës sektoriaus reikðmæ ðalies ekonomikai. Finansinis tarpininkavimas – tai pagrindinë komerciniø bankø atliekama funkcija. Bankai, sukaupæ daug lëðø, paverèia jas paskolomis ar investicijomis ir, siekdami finansinës naudos, taikydami lëðø pasiûlos ir paklausos mechanizmà finansø rinkoje kryptingai paskirsto kapitalà bei suformuoja racionalesnæ skolintø lëðø ir investavimo struktûrà, sumaþindami kredito, investicijø portfelio ir likvidumo rizikas [3, 4]. Remiantis daugelio ekonomistø tyrimais [4–7], derinant rinkoje finansiniø iðtekliø trûkumà su jø pertekliumi, iðteklius perskirstyti bei juos naudoti per finansø tarpininkus daug efektyviau nei tiesiogiai juos paskirstyti. Pasak P. Howells ir K. Bain [7], finansø tarpininkai, sudarydami palankesnes sàlygas skolinimuisi ir skolinimui, daro juos pigesnius ir lengviau prieinamus. Taip ámonëms suteikiama palankesniø galimybiø investuoti, o tai skatina ekonomikà augti. B. Zsolt ir W. Ping [8] teigia, kad bankai sukuria namø ûkiams palankias sàlygas veiklai plëtoti, kuriø jie negalëtø pasiekti savo jëgomis. Nuo to, kaip bankai atlieka ðià funkcijà, priklauso ekonomikos augimas.

129

D. Wright ir W. Valentine straipsnyje apie finansiná tarpininkavimà ir jo ateitá [9] teigia, kad kalbant apie finansiná tarpininkavimà ðiø dienø pasaulio ekonomikoje, reikia ne tik aiðkiai suvokti, koká svarbø vaidmená atlieka finansø tarpininkai, bet ir svarbu ávardyti paslaugas, kurias jie teikia. Ðios paslaugos yra bûtinos ðiuolaikinei ekonomikai funkcionuoti. Ávertinus ir apibendrinus daugelio autoriø nuomones, iðskiriamos paslaugos, kurias teikia finansø tarpininkai: • galimybë naudotis atsiskaitymø sistema (ekonomikai funkcionuoti reikalingos institucijos, kurios pervestø lëðas tarp ûkio subjektø, fiziniø asmenø); • likvidumo palaikymas (likvidþios lëðos reikalingos ûkio subjektams, fiziniams asmenims bei ûkio vystymuisi uþtikrinti); • paslaugos, susijusios su tradicine bankininkystës funkcija – nustatyti, ávertinti ir valdyti rizikà; • informacijos teikimas (finansinio konsultavimo paslaugos, informacijos apie produktus ir paslaugas teikimas); • valstybiniø garantijø iðsaugojimas (finansø tarpininkai draudþia indëlius, tarpininkauja teikiant valstybës subsidijas ir kita); • finansø tarpininkai didina ekonomikos veiksmingumà, sudarydami galimybæ ûkio subjektams investuoti á didelius projektus, tad didëjant realizuotø projektø apimtims, ekonomika skatinama augti. A. Gaytan ir R. Ranciere [10], nustatydami finansinio tarpininkavimo reikðmæ ekonomikai, iðskyrë ðiuos svarbiausius bankø veiklos aspektus: • bankai sukuria mechanizmà, kuris didina áplaukas ið investicinës veiklos; • bankai yra efektyvûs, valdydami likvidumo rizikà; • bankai sëkmingai valdo investicinæ rizikà, paskirstydami jà tarp skirtingø investiciniø projektø; • bankai, atlikdami finansø tarpininkø funkcijas, skatina specializavimàsi verslo ir sudaro galimybæ diegti naujas technologijas. D. M. Gross [11] atlikto tyrimo rezultatai parodë, kad, viena, finansinis tarpininkavimas suteikia galimybæ ámonëms padidinti savo kapitalà, o tai skatina gamybà bei didina uþimtumà. Kita, bankai, kartotinai kurdami indëlius, didina pinigø masæ, tai skatina ekonomikos augimà. Ekonomistai Rajan ir Zingales [12] atliko tyrimà, kurio metu buvo vertinama ámoniø, priklausanèiø nuo iðoriniø finansavimo ðaltiniø, veikla skirtingose pagal finansinio tarpininkavimo iðsivystymo lygá ðalyse. Analizës metu nustatytas tiesioginis ryðys tarp finansø sektoriaus iðsivystymo lygio ir ámoniø veiklos pelningumo. Pasak Barro ir Becker [13], finansinis tarpininkavimas daro átakà ekonomikos augimui per socialinius veiksnius. Mokslininkai nustatë ryðá tarp finansinio tarpininkavimo, gimstamumo bei uþimtøjø skaièiaus. Jie apskaièiavo koreliaciná ryðá tarp gimstamumo ir ekonomikos augimo bei

130

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 kavimo iðsivystymo lygiu, ðis rodiklis vidutiniðkai sudaro 7–10 proc. bendrosios pridëtinës vertës. 1998–2004 m. Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektorius plëtësi (2 pav.), taèiau Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis negu finansø sektoriaus plëtra. Per minëtà laikotarpá Lietuvos ekonomika vidutiniðkai iðaugdavo 6,2 proc. kasmet, o finansinio tarpininkavimo sektorius – 3,7 proc. Finansinio tarpininkavimo sektorius didþiausius augimo tempus pasiekë 2002 m. Tai daugiausia lëmë bankø sektoriaus privatizavimo baigimas, santykiðkai maþa startinë bazë, smarkiai atpigusios kreditavimo paslaugos, lankstesnë kreditavimo politika, gerëjanti finansinë ámoniø padëtis, dël kurios sumaþëjo kredito rizika, aðtrëjanti bankø konkurencija. Didþiausi finansø tarpininkai Lietuvoje yra bankai, kurie valdo apie 84 proc. finansinio tarpininkavimo sektoriaus turto rinkos (3 pav.), ir jø turto dalis bendrame vidaus produkte 2004 m. pabaigoje sudarë 48,2 proc. Kitø finansø tarpininkø veikla tik ágauna pagreitá ir jø bendras turtas sudaro tik apie 10 proc. BVP. 2001–2004 m. laikotarpá sparèiausiai augo kredito ástaigø (bankø ir kredito unijø) sektorius. Bankø turto ir BVP santykis iðaugo nuo 32 proc.

padarë iðvadà, kad didëjant gimstamumui, ekonomikos augimo tempai maþëja. Ðis ryðys yra stipresnis tose ðalyse, kurioms bûdingas aukðtas gimstamumo lygis negu ðalyse, pasiþyminèiose þemu gimstamumo lygiu. Pagrindiniai tyrimo rezultatai ðie: • finansinio tarpininkavimo vystymasis skatina darbo jëgà judëti á perspektyvesnius, geriau apmokamus ekonomikos sektorius ir daro átakà gimstamumo maþëjimui, • ðalims, kurios pasiþymi aukðtesniu finansinio tarpininkavimo iðsivystymo lygiu, bûdingas maþas gimstamumas ir aukðtesnis uþimtumo lygis geriau apmokamuose ekonomikos sektoriuose. Atlikta bankininkystës sektoriaus poveikio ekonomikos augimui teorijø analizë leidþia teigti, kad egzistuoja glaudus ryðys tarp bankininkystës sektoriaus ir ekonomikos augimo, taèiau lemiamø veiksniø kiekybiniam identifikavimui reikia papildomø tyrimø. Todël straipsnyje bus analizuojami ir ávardijami bankininkystës sektoriaus rodikliai bei parodyta jø daroma átaka ekonomikos augimui. 3. Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus vystymosi tendencijos Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriuje iðskiriamos penkios pagrindinës finansø tarpininkø grupës (komerciniai bankai, kredito unijos, draudimo ir lizingo bendrovës bei investiciniai fondai), kurios ir sudaro finansinio tarpininkavimo branduolá. 2004 m. finansinio tarpininkavimo dalis bendroje pridëtinëje vertëje sudarë 2,3 procento. Panagrinëjæ ilgesná laikotarpá, galime pastebëti, kad finansinio tarpininkavimo dalis bendrojoje pridëtinëje vertëje daug metø iðlieka pastovi (1 pav.). Europos Sàjungos mastu tai yra gana þemas rodiklis. Europos Sàjungos ðalyse senbuvëse, kurios pasiþymi aukðtu finansinio tarpinin-

2 pav. Finansinio tarpinikavimo sektoriaus plëtra, proc. Fig 2. Financial intermediation sector’s development, per cent

1 pav. Finansinis tarpininkavimas bendroje pridëtinëje vertëje, proc. Fig 1. Financial intermediation in the total value added, per cent

3 pav. Finansinio tarpininkavimo sektoriaus turto rinkos struktûra, proc. Fig 3. The structure of assets market of the financial intermediation sector, per cent

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135

131

Materialinës investicijos á finansiniø paslaugø sektoriø 2003 m. pabaigoje sudarë 2,4 proc. visø materialiniø investicijø á ðalies ûká. Nuo 2000 m. per metus jos vidutiniðkai iðaugdavo 15,2 proc. Tiesioginës uþsienio investicijos á finansinio tarpininkavimo sektoriø 2003 m. pabaigoje sudarë 15,7 proc. visø tiesioginiø uþsienio investicijø á ðalies ûká. Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus apþvalga leidþia daryti iðvadà, kad finansinio tarpininkavimo sektorius per pastaruosius penkerius metus augo dël sparèios komerciniø bankø sektoriaus plëtros. Toliau panagrinësime, kokià átakà ekonomikos augimui turëjo bankininkystës sektoriaus rodikliø tendencijos, apibrëðime konkreèius veiksnius, á kuriuos turëtø bûti atsiþvelgta, formuojant ekonominæ politikà.
4 pav. Uþimtumas finansinio tarpininkavimo sektoriuje Fig 4. Employment in the financial intermediation sector

4. Bankininkystës sektoriaus átakos Lietuvos ekonomikos augimui kiekybinis ávertinimas. Gautø rezultatø ekonominis interpretavimas Bankininkystës sektoriaus átakos Lietuvos ekonomikos augimui ávertinti bus naudojami 1997–2004 metø statistiniai duomenys [14] ir komerciniø bankø rodikliai [2]. Tirti pasirinkti veiksniai pateikti 1 lentelëje. Ávertinsime, kaip Lietuvos ekonomikai, t. y. bendrojo vidaus produkto tendencijoms, átakà daro bankø suteiktos paskolos, indëliai bankuose, uþsienio kapitalo dalis bankø akciniame kapitale, ámoniø ásiskolinimo lygis, paskolø ir indëliø palûkanø normos. Statistiniam ryðiui nustatyti taikomos porinë koreliacinë ir daugianarë regresinë analizës, atskleidþianèios, kiek glaudþiai susijusios bendrojo vidaus produkto (Y) ir parinktø bankininkystës sektoriaus rodikliø (X1, X2, ...X6) laiko eilutës. Porinës koreliacinës analizës rezultatai pateikti 2 lentelëje. Gauti rezultatai rodo, kad egzistuoja stochastinis ryðys tarp Y ir pasirinktø rodikliø (X1, X2, ...X6), kadangi apskaièiuoti kiekvieno ið veiksniø Stjudento kriterijai yra didesni uþ Stjudento kriterijaus reikðmæ ið lentelës

2001 m. iki 48 proc., kredito unijø – atitinkamai nuo 0,07 proc. iki 0,3 pro. Nuo 2003 m. pabaigos pradëjus aktyviai sudarinëti sutartis dël pensijø kaupimo privaèiame pensijø fonde, investiciniø fondø turto dalis nuo BVP iðaugo iki 0,2 proc. Lizingo ir draudimo bendroviø turto dalis, palyginti su ðalies BVP, per paskutinius trejus metus pasikeitë nereikðmingai. 2000–2003 m. uþimtøjø skaièius finansinio tarpininkavimo sektoriuje augo. Per minëtà laikotarpá vidutiniðkai jis iðaugdavo 7,9 proc. kasmet ir 2003 m. pabaigoje sudarë 16,8 tûkst. arba 1,2 proc. visø uþimtøjø ðalies ûkyje (4 pav.). Finansiniø paslaugø sektoriuje Europos Sàjungos ðalyse vidutiniðkai dirba apie 2,5 proc. visø uþimtøjø. Darbo naðumas finansiniø paslaugø sektoriuje 72 proc. virðija vidutiná darbo naðumà ðalies ûkyje. Vidutinis darbo uþmokestis finansinio tarpininkavimo sektoriuje 2003 m. pabaigoje buvo daugiau kaip du kartus didesnis uþ vidutiná darbo uþmokestá ðalies ûkyje ir sudarë 2 566 Lt.
1 lentelë. Tirti pasirinkti rodikliai Table 1. Indicators chosen for the analysis
Y X1 Bankø suteiktos paskolos, mln. Lt X2 Indëliai bankuose, mln. Lt. X3

X4 Ámoniø ásiskolinimo lygis, proc.

X5 Paskolø palûkanø normos, proc.

X6 Indëliø palûkanø normos, proc.

Uþsienio kapitalo dalis bankø akciniame kapitale, proc.

2 lentelë. Koreliacinës analizës rezultatai Table 2. Results of the correlation analysis
Y X1 r (koreliacijos koeficientas) t (statistika) t lent. 0,9519 7,6101 2,4469 Y X2 0,9794 11,8928 2,4469 Y X3 0,8766 4,4626 2,4469 Y X4 0,9713 10,0028 2,4469 Y X5 –0,8993 5,0356 2,4469 Y X6 –0,8791 4,5182 2,4469

132

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 rinsime, ar tarp tirti pasirinktø veiksniø nëra multikolinearumo. Tuo tikslu sudarysime trikampæ porinës koreliacijos rodikliø matricà (3 lentelë) ir Helvingo metodu nustatysime toliau analizuoti tinkamiausià veiksniø kombinacijà (4 lentelë). Esant ðeðiems nepriklausomiems veiksniams, kombinacijø skaièius bus lygus ðeðiasdeðimt trims. Pasirenkame tà veiksniø kombinacijà, kurios H reikðmë yra

(t = 2,4469). Nustatytas tiesioginis ryðys tarp bendrojo vidaus produkto ir bankø suteiktø paskolø, indëliø bankuose, uþsienio kapitalo dalies bankø akciniame kapitale bei ámoniø ásiskolinimo lygio. Tarp bendrojo vidaus produkto ir paskolø palûkanø normø bei indëliø palûkanø normø egzistuoja atvirkðtinis ryðys. Prieð pradëdami daugianaræ regresinæ analizæ, patik3 lentelë. Koreliacijos rodikliø matrica Table 3. The matrix of correlation indicators
Y Y X1 X2 X3 X4 X5 X6 1 0,9519 0,9794 0,8766 0,9713 –0 , 8 9 9 3 –0,8791 1 0,9654 0,7260 0,9651 –0,8024 –0,7497 1 0,8672 0,9554 –0,9002 –0 , 8 7 7 9 1 X1 X2 X3

X4

X5

X6

0,8160 –0,9641 –0,9791

1 –0,8764 –0,8434 1 0,9563 1

4 lentelë. Helvingo metodo taikymas tinkamiausiai veiksniø kombinacijai nustatyti Table 4. The application of Helving’s method to define the most appropriate combination of indicators
1) x1 2) x2 3) x3 4) x4 5) x5 6) x6 7) x1x2 8) x1x3 9) x1x4 10) x1x5 11) x1x6 12) x2x3 13) x2x4 14) x2x5 15) x2x6 16) x1x2x3 17) x1x2x4 18) x1x2x5 19) x1x2x6 20) x2x3x4 21) x2x3x5 22) x2x3x6 23) x3x4x5 24) x3x4x6 25) x4x5x6 26) x5x6 27) x1x3x4 28) x1x3x5 29) x1x3x6 30) x1x4x5 31) x1x4 x6 32) x1x5x6 H1= H2= H3= H4= H5= H6= H7= H8= H9= H10= H11= H12= H13= H14= H15= H16= H17= H18= H19= H20= H21= H22= H23= H24= H25= H26= H27= H28= H29= H30= H31= H32= 0,9061 0,9593 0,7685 0,9434 0,8087 0,7729 0,9492 0,9702 0,9412 0,9514 0,9596 0,9253 0,9731 0,9304 0,9224 0,9717 0,9607 0,9614 0,9653 0,9493 0,9004 0,8900 0,9115 0,9035 0,9084 0, 8084 0,9782 0,9546 0,9333 0,9613 0,9677 0,9338

33) x1x2x3x4 4) x1x2x3x5 35) x1x2x3x6 36) x1x2x5x6 37) x1x2x4x5 38) x1x2x4x6 39) x1x3x4x5 40) x1x3x4x6 41) x1x3x5x6 42) x1x4x5x6 43) x1x2x3x4x5 44) x1x2x3x4x6 45) x1x2x3x5x6 46) x1x3x4x5x6 47) x1x2x4x5x6 48) x1x2x3x4x6 49) x1x2x3x4x5x6 50) x2x4x5 51) x2x4x6 52) x2x5x6 53) x2x3x4x5 54) x2x3x4x6 55) x2x3x5x6 56) x2x4x5x6 57) x2x3x4x5x6 58) x3x4 59) x3x5 60) x3x6 61) x3x4x5x6 62) x4x5 63) x4x6

H33= H34= H35= H36= H37= H38= H39= H40= H41= H42= H43= H44= H45= H46= H47= H48= H49= H50= H51= H52= H53= H54= H55= H56= H57= H58= H59= H60= H61= H62= H63=

0,9790 0,9529 0,9513 0,9505 0,9682 0,9721 0,9585 0,9543 0,9128 0,9538 0,9661 0,9660 0,9353 1,0021 0,9625 0,9660 0,9528 0,9603 0,9597 0,9011 0,9432 1,1374 0,8792 0,9404 0,9228 0,9427 0,8030 0,7788 0,8888 0,9337 0,9311

H maksimalioji reikðmë = 1,1374

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 didþiausia. Ðiuo atveju tinkamiausias analizuoti derinys yra penkiasdeðimt ketvirtasis. Vadinasi, bankø suteiktos paskolos ir paskolø palûkanø normos (veiksniai X1 ir X5) ið tolimesnës regresinës analizës bus iðeliminuoti dël multikolinearumo, kuris neleistø tinkamai ávertinti ir apskaièiuoti regresinës lygties koeficientø. Taigi Lietuvos bendrojo vidaus produkto tendencijas geriausiai paaiðkina indëliø bankuose, uþsienio kapitalo dalies bankø akciniame kapitale, ámoniø ásiskolinimo lygio bei indëliø palûkanø normø rodikliø deriniai (veiksniai X2, X3, X4, X6). Á regresijos modelá átraukus X2, X3, X4, X6 veiksnius, gaunama tokia Y skaièiavimo lygtis:
Y = 17416 , 61 + 0 , 74 X 2 + 114 , 62 X 3 + 798, 24 X 4 + 1064 ,64 X 6 .
5 pav. Pagal daugianarës regresijos lygtá apskaièiuotø reikðmiø (Yn) lyginimas su faktinëmis reikðmëmis (Y) Fig 5. Comparison of actual values (Y) and values calculated using multinomial regression equation (Yn)

133

Ði lygtis paaiðkina 98 proc. Y variacijos. Verta paþymëti, kad tik veiksnio X6 koeficiento lygtyje þenklas nesutampa su jo porinës koreliacijos koeficiento þenklu. Tai nesumenkina jo reikðmës, tiesiog ðiuo atveju pagrindinei Y kitimo krypèiai apraðyti geriau tinka pirmieji trys veiksniai (X2, X3, X4), o paskutinis veiksnys (X6) naudojamas tikslumui pagerinti. Kad bûtø vaizdþiau, kiek regresijos lygtis paaiðkina Y, apskaièiuojame Y naujas (prognozuojamas) reikðmes (Yn) (5 lentelë) ir palyginti nubraiþome jø ir faktiniø Y reikðmiø grafikus (5 pav.). Ið 5 pav. matyti, kad skaitinës reikðmës praktiðkai sutampa, o priklausomojo veiksnio kreivë atkartojama gana tiksliai. Vadinasi, daugianarës regresijos lygtis pakankamai tiksliai apraðo Y kitimà, naudojant X2, X3, X4 ir X6 veiksniø kombinacijà. Skaièiavimo rezultatus pagal ryðio kryptá tarp priklausomojo rodiklio – bendrojo vidaus produkto ir nepriklausomø pasirinktø veiksniø galima suskirstyti á dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso veiksniai X1, X2, X3, X4, kuriuos su priklausomuoju kintamuoju Y sieja stiprus tiesioginis ryðys. Antrajai grupei priklauso veiksniai X5 ir X6, kurie su priklausomuoju kintamuoju Y susieti atvirkðtine priklausomybe.
5 lentelë. Faktinës (Y) ir pagal daugianarës regresijos lygtá apskaièiuotos priklausomojo veiksnio reikðmës (Yn) Table 5. Actual values (Y) and valus calculated using multinomial regression equation (Yn)
Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Y 39 378 44 377 43 359 45 526 48 379 51 633 55 737 60 511 Yn 40 831 42 920 43 375 44 979 49 283 50 885 56 292 60 335

Remiantis apskaièiuotais koreliacijos koeficientais stipriausià átakà ekonomikos augimui turinèiai veiksniø grupei priskiriami X1, X2 ir X4 veiksniai arba bankø suteiktos paskolos, indëliai bankuose, ámoniø ásiskolinimo lygis ðalyje. Ðiek tiek silpniau, taèiau gana reikðmingai Lietuvos ekonomikos augimui átakà darë X3, X5 ir X6 veiksniai arba uþsienio kapitalo judëjimas á Lietuvos bankininkystës sektoriø bei paskolø ir indëliø palûkanø normos bankuose. Bankø suteiktos paskolos apibûdina iðorinio finansavimo apimtis. Tyrimas parodë, kad paskolø portfelio bankuose didëjimas skatina ekonomikos augimà. Ðis ryðys neprieðtarauja ekonomikos teorijai, kadangi abu reiðkinius – tiek bankø suteiktø paskolø apimèiø didëjimà, tiek ekonomikos augimà (BVP didëjimas) – skatina panaðios prieþastys ir susidariusios sàlygos. Per 1997–2005 m. paskolø portfelis bankuose iðaugo ðeðis kartus ir 2005 m. pabaigoje sudarë 26 mlrd. Lt. Paskolø santykis su BVP per minëtà laikotarpá padidëjo nuo 11 proc. iki 40 proc. Kaip ir buvo galima tikëtis, á stipriausiai susijusiø veiksniø grupæ pateko ir indëliai bankuose. Natûralu, kad indëliai yra pagrindiniai bankø finansiniai ðaltiniai. Jie sudaro beveik 70 proc. visuose komerciniø bankø ásipareigojimuose. Didëjanèios indëliø apimtys bankuose lengvina kreditavimo problemø sprendimà, taip pat daro átakà ekonomikos augimui. Tiesa, koreliaciniai tyrimai neparodo prieþasties ir pasekmës santykio. Logiðkai màstant, ðiuo atveju aukðtas koreliacijos koeficientas galëjo bûti gautas dël to, kad indëliø apimtys bankuose taip pat priklauso nuo ekonomikos bûklës. Bet kuriuo atveju, þinant vieno ið ðiø rodikliø dinamikà, su didele tikimybe galima prognozuoti ir antrojo rodiklio reikðmes. Bankuose vyksta kartotinis indëliø kûrimas, t. y. pradinis indëliø prieaugis suþadina serijà naujø indëliø. Tai skatina dvi svarbios prieþastys: pirma, në viena kredito ástaiga

134

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 ekonomikà augti. 1997–2004 m. paskolø palûkanø normos sumaþëjo nuo 11,9 proc. iki 5,6 proc. Didëjant paskolø palûkanø normai, skolinimasis tampa ne toks patrauklus, be to, didëlës palûkanø normos trukdo verslui uþdirbti pelno, pakankamo padengti didelæ skolinto kapitalo kainà [16]. Taigi, didëjant paskolø palûkanø normai, skolinimasis gali tapti nenaudingu ámonëms, nes kyla pavojus, kad skolinimosi kaina taps didesne uþ ámoniø rentabilumà. Indëliø palûkanø normø maþëjimas bankuose maþina susidomëjimà investicijomis á bankininkystës sektoriø. Ieðkoma patrauklesniø laisvø pinigø investavimo bûdø, o tai skatina ekonominá aktyvumà bei sudaro sàlygas verslo plëtrai. 1997–2004 m. indëliø palûkanø normos bankuose sumaþëjo 6 proc. iki 1,5 procento. Ir atvirkðèiai, padidëjus indëliø palûkanø normai, iðauga susidomëjimas investavimu á bankininkystës sektoriø, sumaþëja ekonominis aktyvumas, kadangi daugiau investuotojø renkasi saugiai padëti pinigus á bankà, o ne rizikuoti investuojant juos á kitas ekonomikos sritis. Tyrimo tikslas – ne tik nustatyti kiekvieno pasirinkto nepriklausomo veiksnio átakà Y-kui, taèiau iðaiðkinti pasirinktø rodikliø deriná, kuris geriausiai atspindëtø priklausomojo veiksnio Y (bendrojo vidaus produkto) dinamikà. Taigi apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad bendrojo vidaus produkto kitimà geriausiai paaiðkina ir daro didþiausià átakà indëliø bankuose, uþsienio kapitalo bankininkystës sektoriuje, ámoniø ásiskolinimo lygio ir indëliø palûkanø normø dinamika. 5. Iðvados • Atlikta bankininkystës sektoriaus poveikio ekonomikos augimui teorijø analizë leidþia teigti, kad egzistuoja glaudus ryðys tarp bankininkystës sektoriaus plëtros ir ekonomikos augimo, taèiau prieþastinio ryðio nustatymas lieka atviru diskusijoms klausimu. Straipsnyje iðanalizuota Lietuvos ekonomikos augimo priklausomybë nuo bankininkystës sektoriaus rodikliø ir kiekybiðkai ávertintas statistiðkai iðmatuojamø veiksniø poveikis ekonomikai. Nustatyta kiekvieno nepriklausomojo veiksnio koreliacija su BVP. Pagal atliktus skaièiavimus eilës tvarka nuo didþiausià átakà priklausomumo rodikliui turinèiø veiksniai iðsidësto taip: indëliai bankuose, ámoniø ásiskolinimo lygis, bankø suteiktos paskolos, paskolø palûkanø normos, indëliø palûkanø normos ir uþsienio kapitalo dalis bankø akciniame kapitale. Helvingo metodu patikrintas bankininkystës sektoriaus pasirinktø rodikliø multikolinearumas bei parinkta veiksniø kombinacija, kuri daro didþiausià átakà ir geriausiai paaiðkina priklausomojo veiksnio – bendrojo vidaus produkto – dinamikà. Indë-

nelaiko 100 proc. rezervø nuo áneðtø indëliø ir, antra, kai viena ástaiga praranda atitinkamà rezervø sumà, suteikdama paskolà, pirkdama vertybinius popierius ar kitokiu bûdu, kita ástaiga padidina savo rezervus. Taigi pinigø masës prieaugá (pasiûlos didëjimà) lemia kiekvieno papildomo piniginio vieneto patekimas á bankø sistemà. 1997–2005 m. indëliai bankuose iðaugo daugiau kaip keturis kartus ir 2005 m. pabaigoje sudarë 25 mlrd. Lt. Indëliø santykis su BVP per minëtà laikotarpá iðaugo nuo 15 proc. iki 39 procentø. Á stipriausiai veikianèiø BVP tendencijas veiksniø grupæ pateko ir ámoniø ásiskolinimo bankams lygio rodiklis. Analizë parodë, kad ámoniø iðorinio finansavimo dalies nuosavybëje didëjimas turi teigiamà átakà ekonomikos plëtrai. Tiesa, ir ðiuo atveju, remiantis koreliacijos analize, prieþasties ir pasekmës santykis lieka nenustatytas. Paskolos turëtø tapti ámonëms vienu ið priimtiniausiø veiklos finansavimo ðaltiniø, kadangi: 1) tai lengviausiai prieinamas finansavimo ðaltinis, 2) patrauklios skolinimosi sànaudos, 3) ekonomikai augant, papildoma gràþa nusveria skolinimosi rizikas. Nors ir paskolø ámoniø apimtys auga, taèiau toli graþu negalime pasakyti, kad tai pagrindinis verslo finansavimo ðaltinis Lietuvoje. Apie 69 proc. apklaustø ekspertø mano, kad ámoniø skolinimosi lygis Lietuvoje per þemas, nepaisant stabilaus jo augimo nuo 1998 metø. Intensyviausiai skolinasi smulkios ámonës, kuriø kapitalas sudaro iki 3,5 mln. Lt. Ekspertø nuomone, smulkios ámonës jau priartëjo prie skolinimosi galimybiø ribos. Kitø ámoniø skolinimosi potencialas iðlieka didelis. Vidutiniø ir stambiø ámoniø skolinimosi lygis tris kartus maþesnis negu smulkiø ámoniø. 1997–2004 m. Lietuvos ámoniø ásiskolinimo lygis iðaugo nuo 12 proc. iki beveik 23 proc. Á ðiek tiek silpniau ekonomikos augimà veikianèiø rodikliø grupæ pateko uþsienio kapitalo dalies bankø akciniame kapitale rodiklis. Nepaisant to, kad siekiant nustatyti uþsienio kapitalo poveiká tiek bankininkystës sektoriaus plëtrai, tiek ekonomikos augimui, teoriniu lygmeniu labai daþnai susiduriama su prieðtaravimais, tyrimas parodë teigiamà minëto rodiklio augimo poveiká ekonomikos plëtrai. Tiesioginis koreliacinis ryðys tarp bendrojo vidaus produkto dinamikos ir uþsienio kapitalo dalies akciniame bankø kapitale kitimo paaiðkinamas teigiama uþsienio kapitalo átaka, uþtikrinant bankininkystës sektoriaus stabilumà, platesnëmis finansiniø iðtekliø pritraukimo galimybëmis ir palankesnëmis jø sàlygomis, kredito rizikos maþinimu, konkurencijos didinimu, naujø banko produktø ir paslaugø spektro plëtimu, uþsienio patirties perdavimu [15]. Paskolø ir indëliø palûkanø normø kitimas ir BVP dinamika susieta atvirkðtine priklausomybe. Maþëjant paskolø palûkanø normai, atsiranda daigiau galimybiø skolintis, verslui finansuoti, naujiems projektams ágyvendinti ir investuoti, o tai skatina paklausà didëti, o

•

•

G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 liai bankuose, ámoniø ásiskolinimo lygis, uþsienio kapitalo dalis akciniame bankø kapitale bei indëliø palûkanø normos – tai veiksniø kombinacija, kuri paaiðkina 98 proc. bendrojo vidaus produkto variacijos. Statistiðkai ámanoma sudaryti gana tikslius modelius, apraðanèius ekonomikos kitimo tendencijas ðalyje. Ðiame straipsnyje nustatytas bankininkystës sektoriaus rodikliø poveikis bendrojo vidaus produkto dinamikai, taèiau galimybës kurti daugiakriterinius modelius pagal atskiras ekonomikos veiklos rûðis neribotos. Siekiant suformuoti efektyvià ekonomikos politikà, siûloma atlikti nuodugnià ir nuolatinæ statistinæ atskirø ekonomikos veiklos rûðiø rodikliø analizæ.

135

6. King, Robert, and Levine R. Financial Indicators and Economic Growth in a Cross-Section of Countries. Washington, DC: World Bank, 1999. 63 p. 7. Peter Howells, Keith Bain. Financial markets and Institutions. Fourth edition. Prentice Hall, 2004. 412 p. 8. Zsolt, B.; Ping, W.The financial development and growth. New York: FRB, 2000. 26 p. 9. Don Wright and Wally Valentine. Business of Banking and Financial services. Great Britain: BPCC Wheatons Ltd, 1992. 435 p. 10. Gaytan, A.; Ranciere, R. Liquidity, financial intermediation and growth. New York: New York University, 2001. 32 p. 11. Dominique, M. Gross. Financial intermediation: a contributing factor to economic growth and employment. New York: Internacional Labour Office, 2001. 42 p. 12. Rajan, Raghuram G., and Luigi Zingales. Financial Dependence and Growth. Cambridge, MA: National Bureau of Economic Research. 2000. 37 p. 13. Barro, R.J.; Becker, G.S. Fertility choise in a model of economic growth. Econometrica, No 57. 1989. 503 p. 14. Prieiga per internetà: 15. Rutkauskas, A.V.; Dudzevièiûtë, G. Foreign Capital and Credit Market Development: the case of Lithuania. Business Economics and Management, No 4, Vol VI, North-German Academy of Informatology, 2005. 240 p. 16. Rafael, Þ.; Tvaronavièienë, M. Lietuvos ámoniø akcijø kainas ir akcijø kainø indeksus lemianèiø veiksniø kiekybinë analizë. Verslas: teorija ir praktika, VI t., Nr. 3. Vilnius: Technika, 2005, p. 159–170.

•

Literatûra
1. Jurgutis, V. Raðtai. Pinigai / Red. kol.: Z. Jasinskas ir kt. Vilnius: Mintis, 1996. 386 p. 2. Prieiga per internetà: 3. Dudzevièiûtë, G. Financial Intermediation: the main tendencies in the EU accession countries. Verslas: teorija ir praktika, IV t., Nr. 2. Vilnius: Technika, 2004, p. 78–83. 4. Gruber, E. Modern portfolio theory and investment analysis. John Wiley & Sons, Inc., 1995. 357 p. 5. Greenwood, Jeremy, and Jovanovic, B. Financial development, Growth and the Distribution of Income. Journal of Political Economy, No 2, 1990. 42 p.

Gitana DUDZEVIÈIÛTË. Lecturer, Dept of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: banking, financial markets development, management of finance.