Ligos, kuriomis serga žmogus, gali būti ne tik fizinės , bet ir dvasinės.Fizinė liga – tai sutrikdyta organizmo veikla, dvasinė- mūsų vidinio pasaulio minčių užsiteršimas. Bėda ta, kad mes nejaučiame, kai sergame dvasinėmis ligomis, bet žinome priežastis, dėl kurių serga mūsų dvasia: susvetimėjimas, vartotojiškas požiūris ir pragmatiškumas.
Visų pirma,susvetimėjimas.Problema, kuri stabdo žmonių bendravimą. Šiomis dienosmis vis labiau plinta komunikacines technologijos. Žmonės įpranta bendrauti per jas, blogiau vienas kitą supranta ir pamirsta ,kas yra tikrasis bendravimas.Ypač jauni žmonės pamiršta ir pradeda bijoti realios žmonių reakcijos ir užsisklendžia.Puikus pavyzdys- Selindžerio knyga „Rugiuose prie bedugnės“. Aprašomas jauno vaikino atitrūkimas nuo visuomenės: paauglystė,maištavimas ir meilė jam sukelia daug abejonių dėl savo ir aplinkinių elgesio.Jo nesupranta ir jį smerkia jo gerbiamas istorijos mokytojas, aplik jis neturi kitų žmonių, su kurias galėtų pasikalbėti , todėl pradeda bendrauti su pašaliniais žmonemis, vienuolėmis.Susvetimėjimo problema aktuoli ir šiomis dienomis, vis daugiau straipsnių ir knygų parašoma būtent šia tema. Vadinasi, susvetimėjimo problema plinta.
Antroji prolema-vartotojiškas požiūris į gyvenimą.Kitaip tariant, marerializmas- siauras, praktinis tikrovės vertinimas, aukštesnių idealų neigimas- taip mums sako žodynas. Tikriausiai pati ryškiausia šių dienų problema, kuri yra žinoma jau daug metų.Jau net ir Biblija nuo seno mus moko: žmogus gyva ne vien duona. Jėzus išbuvęs keturiasdešimt dienu dykumoje buvo labai alkanas ir buvo gundomas velnio, kad paverstų akmenį į duoną.Jėzus to nepadarė, žinojo: žmogus gyvas žodžiais, kurie išeina iš jo lūpų, o ne duonos kąsniu.Gaila , bet net ir Bažnycios mokomi dalykai nepadeda žmonėms to suprasti.Ši problema tik plinta ir įtraukia vis daugiau žmonių. Nuo mažens vaikams sakoma, kad jie turi mokytis del to,jog užaugę turėtų tvirtą materialinį pagrindą. Todėl auga dar viena vartotojų karta. Taigi, vartotojiškumas ūmi problema, kuri egzistuoja jau nuo seno.
Dar viena labai svarbi problema – pragmatiškumas.Dideli pinigai – visi jų nori, kad juos turetų reikia kopti karjeros laiptais. Ir niekur nesuklupti. Žmonės netgi draugus pradėjo rinktis pagal tai, ar jie perspektyvus savo darbe ar ne. Tačiau pati laiptų viršūnė mus skatina jaustis visai kitais žmonė nei mes esame iš tikrųjų.Puikus pavizdys Jurgio Savickio novelė „Prabangos“.Joje aprasoma, kaip pripažintas literatas, kuris sulaukia daug dėmesio, garbės ir turtų , jaučiasi daug blogiau nei iki pripažinimo, kai buvo dar visai nežinomas. Tada jis buvo ne toks piktas, išpuikęs, vertino davsines, o ne materealisnes verybes.Nors ir suprato, kad elgiasi blogai su aplinkiniais vistiek nesugebejo to pakeisti, turtai ir garbė jo elgesį pakeitė visam gyvenimui.Visuomenės karjeros siekimas tapo labai opi problema. Pragmatiskumas jau tampa panašus į tokias „ligas“, kurias labai sunku išgydyti.
Dvasinės ligos – tai mūsu minčių ligos: susvetimejimas-tikrojo bendravimo trūkumas, materializmas- nematymas nieko aplinkui tik turtus, pragmatiskumas-beprotikas karjeros siekimas šių dienu problemos. Su jomis susiduriamia kiekviena diena, kiekvienas iš mūsu jei ne patys tai matome, tai kituose žmonėse. Baisiausia, kad šios problemos plinta.
