Komunikacijos su suinteresuotomis šalimis svarba organizacijos veiklai

Šiuolaikinėje rinkoje vyraujanti nuolatinė konkurencija iš kiekvienos verslo organizacijos reikalauja ne tik maksimaliai kokybiškų paslaugų ir produktų, bet ir greito bei kokybiško aptarnavimo. Norint išlikti konkurencinga organizacija privalo gerai suvokti ją supančią aplinką ir komunikacijos su suinteresuotomis šalimis svarbą, kuri lemia darnų organizacijos vystimąsi.
Kalbant apie verslo organizacijos aplinką, reikia išsiaiškinti suinteresuotųjų šalių sąvoką, sandarą ir reikšmę organizacijai. Suinteresuotieji, tai aplinkos elementai, kurie dalyvauja sprendžiant sudėtingus organizacijos veiklos klausimus reminatis vienga ateities vizija. Šis teiginys trumpai ir aiškiai apibrėžia, kad organizaciją sudaro net tik jos pastate dirbantys žmonės, bet ir išorinė aplinka, kuri yra organizacijos sudedamoji dalis ir daro įtaką tolimesnei organizacijos veiklai. Suinteresuotuosius galima suskirstyti į tokius segmentus : finansinė bendruomenė, klientai, darbuotojai, vyriausybė, tarpininkai, tiekėjai. Finasinę bendruomenę sudaro finansinės institucijos,kaip bankai, taip pat privatūs investuotojai, akcininkai. Organizacija turi palaikyti nuolatini kontaktą su šiuo segmentu nurodydama planų ir vykdomų veiksmų atitikimą, taip puoselėjamas tarpusavio pasitikėjimas. „Klientas yra karalius“ – versle dažnai vartojama sentencija, pagal kurią visa organizacijos veikla turėtų būti orientuota į klientų poreikių tenkinimą. Būtent klientas yra pati savrbiausia grandies dalis, nuo kurios priklauso organizacijos egzistavimas, tačiau organizacijos dažnai susiduria su nepageidaujamais klientais, kurie turi mažesnes pajamas ar yra fiziškai neįgalūs, šios problemos turi būti išspręstos palaikant glaudžią komunikaciją su pačiais vartotojais, rizikos grupėms pritaikant lengvatas ar pateikiant kitokias sąlygas. Darbuotojai yra lygiai tokie patys vartotojai, kaip ir klientai, būtent jie paskleidžia savo aplinkai pirminę informaciją apie naują produkciją ar paslaugą. Taip pat, organizacija turi suteikti darbuotojams geras sąlygas tobulėti, dalintis veiklos informacija, domėtis apie darbuotojų poreikius, juos įvertinti ir motyvuoti, kadangi geras organizacijos socialinis įvaizdis pritraukia daugiau klientų bei apie organizaciją daug žinantis apie organizacijos veiklą darbuotojas jaučiasi svarbus, dalinasi savo idėjomis ir aktyviai dalyvauja organizacijos bendruomeninėje veikloje. Dar vienas ypatingai svarbus segmentas, tai vyriausybė, kurios nuolatos priimami nauji sprendimai, lengvatos ar atitinkami draudimai stipriai įtakoja organizacijos veiklą, todėl komunikacija yra itin svarbi ir reiškinga. Toliau aptariami segmentai yra aktualesni gamybinėms organizacijoms, teikiančioms apčiuopiamą produciją. Dažnai užmirštama jungtį, tai tarpininkai, kurie tarpininkauja tarp gamintojo ir pradavėjo. Komunikacija su tarpininkais padeda priimti marketingo sprendimus, gali atverti kelius į naujas prekybos plotmes, taip pat ji garantuoja produkcijos pristatymą laiku ir vietoja, mažina riziką nuvilti klientus. Labai panašią svarbą turi ir komunikacija su tiekėjais, nes būtent nuo jų priklauso kokybiškų medžiagų atgabenimas laiku. Taip pat vienas tiekėjas dažniausiai aptarnauja ne vieną verslo objektą, todėl komunikacija svarbi nustatant ir išlaikant abi puses tenkinačias kainas.
Kiekviena organizacija turi būti atvira ją supančiai aplinkai ir suprasti, kad ji veikia ne kaip atskiras vienetes, bet kaip sudėtinga sistema, turinti daugyvę viena nuo kitos priklausančių dalių esančių jos aplikoje. Tik nuolatinė komunikacija ir glaudus ryšys su kiekvien iš jų gali garantuoti sėkmingą gamybinės ar paslaugų organizacijos veiklą. Bendradarbiaujant su suinteresuotųjų grupėmis yra įgyvendinami organizacijos suformuluoti planai, taip didinamas organizacijos konkurencingumas ir pelningumas.

1. MAINARDES,Emerson Wagner; ALVES, Helena; RAPOSO, Mario. Stakeholder theory: issues to resolve. Management Decision [interaktyvus]. 2011, Vol. 49, No. 2. p. 226-252 [žiūrėta 2013 m. Kovo 11d]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/search.htm?st1=Organization%27s+External+Environment&ec=1&bf=1&sr1=Organization+External+Environment&ct=jnl&nolog=551940&page=2&sr2=organization+environment&sr3=stakeholders
2. ODUNLAMI,Ibojo Bolanle; OLAWEPO,G.T. The nexus between organizationand its environment, using a stakeholder‘s approach tu business organization: a theoretical perspective.International business and management [interaktyvus].2012, Vol.4,No.1. p. 97-100 [žiūrėta 2013 m. kovo 11 d.]. Prieiga per internetą: http://web.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=dcd5b037-b1be-46db-a0c0-fc1da0e8d921%40sessionmgr111&vid=2&hid=124
3. PALOVIITA, Ari; LUOMA-AHO, Vilma. Recognizing definitive stakeholders in corporate environmental management. Management Research Review[interaktyvus]. 2010, Vol. 33, No. 4. p. 306-316 [žiūrėta 2013 m. kovo 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/search.htm?st1=Organization%27s+External+Environment&ec=1&bf=1&sr1=Organization+External+Environment&ct=jnl&nolog=551940&page=2&sr2=organization+environment&sr3=stakeholders