2012 1 28

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos pramonės ir kasybos atliekų apdorojimo ir panaudojimo ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais (nuomonė savo iniciatyva) (2012/C 24/03) Pranešėjas Dumitru FORNEA Bendrapranešėjis Zbigniew KOTOWSKI Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva: Europos Sąjungos pramonės ir kasybos atliekų apdorojimas ir panaudojimas ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais. Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė savo nuomonę. 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekono­ mikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 61 nariui balsavus už, nė vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos 1.1 Pagrindinė priežastis, kodėl reikia apdoroti pramonės ir kasybos atliekas, yra noras išvengti atliekų šalinimo. Būtina atsa­ kingai ir skubiai spręsti tokias opias problemas kaip aplinkos tarša, pavojai sveikatai ir estetinis kraštovaizdžio aspektas. Šian­ dien nė viena šalis negali sau leisti negalvoti apie atliekų, gautų panaudojus primines žaliavas, perdirbimo potencialą. Dabar jau negalime šių atliekų tiesiog išvežti papildomai neapdorotų (nes taip pigiau) – puikiai žinome tokių veiksmų kainą aplinkai, žmonių sveikatai ir visuomenei.

sektoriaus partnerystės projektų tinklą, kad būtų galima pasida­ linti atsakomybę už būsimas investicijas, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą.

1.2 Tokių atliekų apdorojimas ekonominiais tikslais gali turėti teigiamos įtakos aplinkai, kraštovaizdžiui, užimtumui ir pagerinti atitinkamų bendruomenių socialines sąlygas. Pašalinus žmonėms ir aplinkai gresiantį taršos pavojų, pagerėtų šių regionų gyventojų gyvenimo sąlygos, o tai reiškia, kad iš to naudos turėtų visi. Štai kodėl naudingas šių atliekų panaudo­ jimas turėtų būti įtraukiamas į tvaraus vystymosi strategijas ir kartu numatomas kaip kompensacinė priemonė atitinkamoms vietos bendruomenėms.

1.5 Europos Sąjunga ir valstybės narės pramonės ir kasybos atliekų problemą turėtų spręsti novatoriškomis priemonėmis ir parengusios novatorišką politiką, jeigu jos šią problemą nori išspręsti kuo efektyviau ir tvariau, pasiremdamos moksliniais tyrimais, statistiniais duomenimis ir moksliniais faktais. Be to, svarbu kuo geriau suvokti, kokios teisinės, politinės, administ­ racinės ir socialinės kliūtys trukdo apdoroti šias atliekas, o tai suprasti galima tinkamai konsultuojantis su atitinkamais suinte­ resuotaisiais subjektais.

1.6 Todėl EESRK pabrėžia būtinybę pagal strategiją „Europa 2020“ sukurti veiksmingą pramonės ir kasybos atliekų tvar­ kymo politiką, kuri visaapimančiu būdu tvarią pramonės poli­ tiką aiškiai susieja su inovaciniais procesais, efektyviu išteklių naudojimu ir geresne prieiga prie žaliavų.

1.3 Norint geriau informuoti visuomenę ir suteikti jai daugiau žinių apie aplinkosaugą, ekonomiką ir socialinę naudą, kurią galima gauti apdorojant didelį kasybos, metalurgijos pramonės ir anglimi kūrenamų elektrinių pagamintų atliekų kiekį, labai svarbų vaidmenį gali atlikti pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai, kasybos, metalurgijos ir energetikos specia­ listai, akademinio pasaulio atstovai, įrangos gamintojai, trans­ porto ir prekybos asociacijos.

1.7 Pradėjus bet kokį naują kasybos atliekų tvarkymo procesą, kartu turi būti teikiama informacija apie fizines ir chemines atliekų savybes, kad institucijos ir bendrovės, kurios galbūt imsis atliekų apdorojimo veiklos ar vykdys aplinkosaugos programas, turėtų pakankamai duomenų.

1.4 Vietos valdžios institucijos šioje srityje gali atlikti svarbų vaidmenį, skatindamos atvirą pilietinį dialogą regionų lygmeniu, siekdamos rasti sprendimus, kaip apsaugoti aplinką, apdoroti atliekas ir atkurti tvaraus pramonės vystymosi pagrindą. Šiam tikslui reikia sukurti viešojo, privačiojo arba viešojo ir privačiojo

1.8 Dabartinės politinės iniciatyvos, kuriomis siekiama užtik­ rinti žaliavų tiekimo saugumą, turėtų paskatinti ES ir valstybes nares padidinti finansinę paramą moksliniams tyrimams, orien­ tuotiems į kasybos ir pramonės atliekų apdorojimą ir jų naudo­ jimą vertingoms naudingosioms iškasenoms ir metalams gauti, ir atitinkamų technologijų kūrimui. Kaip vieną iš prioritetų reikėtų laikyti technologijų, skirtų naudojant atliekas gauti svar­ bias žaliavas ir išgauti žmogaus sveikatai bei aplinkai galinčias pakenkti medžiagas.

C 24/12

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2012 1 28

1.9 Organizuotos pilietinės visuomenės nuomone, įgyvendi­ nant strategiją „Europa 2020“ reikėtų įvertinti taikant direktyvą 2006/21/EB pasiektus rezultatus. Ji pasirengusi pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl jos taikymo tobulinimo ir skatinti naudingo kasybos atliekų panaudojimo iniciatyvas. 1.10 Pasiūlymas, kaip tobulinti atliekų perdirbimą ir mažinti kietosios uolienos kasyklų, karjerų eksploatavimo ir metalurgijos pramonės atliekas, gali būti apibendrintas taip: — iš dalies pakeisti šalutinio produkto teisinį statusą į gretutinį produktą, turintį tas pačias savybes, kaip ir pirminis produktas, — aiškiai nurodyti, kad leidžiama apdoroti šalutinius produktus, specialiai apdorojant pirminių žaliavų apdoro­ jimo įrenginyje arba specialioje sistemoje, skirtoje gretuti­ niam produktui suteikti jo naudojimui reikalingas savybes, — skatinti prekybą gretutiniais produktais, supaprastinant jų pervežimą ir panaudojimą, — suteikti mokestines paskatas gretutinius produktus naudo­ jantiems vartotojams. 1.11 ES įstaigos turėtų teikti daugiau informacijos apie šilu­ minių elektrinių atliekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai ir apie naudingą anglies degimo šalutinių produktų panaudojimą. Būtina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, siekiant gerinti anglies degimo šalutinių produktų ir kuriamų technologijų pritaikymą ir bendrą pelenų tvarkymą ir šalinimą. 1.12 ES turėtų parengti ir finansuoti naudingo anglies degimo šalutinių produktų pakartotinio panaudojimo projektus ir prisidėti prie tvaraus vystymosi, kad šios atliekos būtų perdir­ bamos, o ne kaupiamos sąvartynuose, taip sumažinant naujų žaliavų išgavimo poveikį ir apsaugant energijos ir vandens ištek­ lius. 1.13 Europos lygiu reikėtų atlikti apklausą siekiant surinkti daugiau informacijos apie lakiuosius pelenus, dugne esančius pelenus, katilų šlakus, kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsą, šlapius ir sausus FGD plautuvo absorbavimo produktus ir degimo verdančiame sluoksnyje pelenus. Reikėtų paraginti ES anglimi kūrenamų elektrinių atstovus savanoriškai suteikti duomenis šiai apklausai. Be to, reikia parengti esamų produktų sąrašą ir anglies degimo produktų panaudojimo galimybių aprašą ir nuolat juos atnaujinti. 2. Apžvalga 2.1 Įgyvendinant Šeštąją aplinkos veiksmų programą 2005 m. priimtoje Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strate­ gijoje, kurią dabar papildo Komisijos komunikatas (COM 2011 (13), įvertinantis, kokiu mastu buvo įgyvendinti strategijos tikslai, siūlomos naujos priemonės stiprinti strategijos įgyvendi­ nimą.

2.2 Pramoninių ir kalnakasybos atliekų problema kelia didelį susirūpinimą Europos piliečiams ir organizuotai pilietinei visuo­ menei. Europos pramonės ateitis tam tikru mastu priklausys nuo to, kaip spręsime šią problemą. Šiuo metu yra nemažai pramonės projektų, kurie gali įstrigti todėl, kad jiems priešinasi vietos bendruomenė ir pilietinės visuomenės organizacijos, sunerimusios dėl pramoninės ir kalnakasybos veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

2.3 Deja, daugeliu atveju pilietinės visuomenės nuogąs­ tavimai susiję su informacijos ir skaidrumo trūkumu, todėl būtina užtikrinti, kad būtų teisingai atliekama visa poveikio aplinkai įvertinimo procedūra, siekiant, kad pilietinė visuomenė būtų teisingai informuojama ir užtikrintas jos dalyvavimas.

2.4 Pramoninės ir kasybos atliekos vis dar kelia problemų nemažam skaičiui valstybių narių, kur buvo arba vis dar yra pramonės gamyklų ir kasybos įmonių. Šios atliekų sankaupos gali kelti pavojų vietos bendruomenėms arba suteikti joms naujų galimybių. Atliekos gali tapti grėsme, kai jos tiesiog paliekamos ir nesiimama priemonių sumažinti pavojaus aplinkai, tačiau tam tikrais atvejais atliekos gali suteikti ir galimybių, pavyzdžiui, sąvartynuose suverstos atliekos gali skatinti veiklą, be kita ko, atliekų naudojimą metalui ir kitoms naudingoms antrinėms žaliavoms gauti.

2.5 Kai kuriais atvejais metalo koncentracija kasybos atlie­ kose gali prilygti ar netgi viršyti metalo koncentraciją rūdoje. Tas pats pasakytina ir apie metalurgijos pramonės atliekas: naudojimo technologijos išsivystė ir dabar jau yra proga iš naujo įvertinti senos pramoninės veiklos atliekų potencialą ir užtikrinti, kad ši sritis būtų ekologiška.

2.6 Daugeliu atvejų vietos valdžios institucijos turi spręsti pramonės ir kasybos atliekų klausimą, nes kasybos atliekų baseinai ar atliekų sąvartynai yra teritorijose, kurios priklauso jų jurisdikcijai. Todėl šiame lygmenyje reikia surasti sprendimą, kaip, skatinant privačiojo, viešojo ir privačiojo bei administra­ cinio sektoriaus partnerystes steigti visapusiškam atliekų panau­ dojimui skirtus pramonės parkus, apdorojimo pramonėje, statybų sektoriuje ir infrastruktūroje derinant horizontalųjį ir vertikalųjį požiūrius, ir taip atliekų problemą paversti naujų galimybių šaltiniu.

2.7 Šioje nuomonėje apžvelgsime tris rūšis atliekų, kurių nemažais kiekiais (milijardais kubinių metrų) galima rasti Euro­ poje ir kuriomis ypač domisi Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų kūrėjai.

— Kasybos atliekos (kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/21/EB), atsiradusios anglies arba neenergetinių naudingųjų iškasenų žvalgybos, gavybos arba apdorojimo procese – šimtai mili­ jonų tonų nesutvarkytų atliekų iš dabar veikiančių ar buvusių kasybos vietovių buvo arba iki šiol yra saugoma

2012 1 28

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/13

arčiau ar toliau nuo vietos bendruomenių (1). Uždaryti ir apleisti kasybos atliekų įrenginiai gali kelti rimtą pavojų aplinkai ir vietos bendruomenei. — Metalurgijos atliekos, kurias dažnai sudaro šlakas, dumblas ir dulkės. Pavyzdžiui, spalvotųjų metalų metalurgijos atlie­ kose gali būti didelis sunkiųjų metalų kiekis, kuris gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, jei atliekos nėra tinkamai tvar­ komos. — Šiluminių elektrinių atliekos. Elektrinių šlakai ir pelenai sudaro didelę dalį atliekų, ypač šalyse, kuriose šiluminėse elektrinėse naudojami dideli kiekiai menkavertės anglies. 2.8 Visais šiais atvejais netinkamai tvarkomos atliekų saugyklos gali turėti neigiamą poveikį aplinkinėms vietos bendruomenėms ir paversti nenaudojamomis dideles žemės teri­ torijas, kurios kitu atveju šioms bendruomenėms galėtų atnešti ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos. 3. Pramoninių ir kasybos atliekų apdorojimo skatinimo politinė ir teisinė sistema 3.1 Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ES pramonės politiką (2), ES strategiją dėl efektyvaus išteklių naudojimo (3), ES žaliavų strategiją (4), Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija (5) ir ES inovacijų strategiją (6), siekiama skatinti: — tvarų Europos augimą, pasitelkiant tausiai išteklius naudo­ jančią, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, — gamtinių išteklių naudojimą mažinančias technologijas ir gamybos metodus ir didinti investicijas į ES turimus gamti­ nius turtus, — persvarstyti reglamentus, kad būtų teikiama parama paslaugų ir apdirbamosios pramonės sektoriams tausiau naudoti išteklius, įskaitant efektyvesnį atliekų perdirbimą ir skatinant svarbiausių pažangiųjų technologijų teikimą prekybai ir įsisavinimą, — laikytis visos atliekų hierarchijos, paremtos prevencija, po to – paruošimu pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui, tuomet energijos gavyba iš atliekų ir tik galiausiai atliekų pašalinimu, — investicijas į gavybos pramonės šakas, kuriant žemėnaudos planavimo politiką naudingųjų iškasenų srityje, kuri apimtų
(1) Pavyzdžiui, Ekonomikos, prekybos ir verslo aplinkos ministerijos duomenimis, Rumunijoje yra 77 kasybos atliekų baseinų, kurių apimtis 340 milijonų kubinių metrų, o užimamas plotas – 1 700 hektarų, ir 675 kasyklų atliekų sąvartynų, kurių apimtis 3,1 milijardų kubinių metrų, o užimamas plotas – 9 300 hektarų. (2) COM(2010) 614. (3) COM(2011) 21. (4) COM(2011) 25. (5) Naujausia ataskaita COM(2011) 13. (6) COM(2010) 546 galutinis.

skaitmeninių geologinių duomenų bazę ir skaidrią naudin­ gųjų iškasenų išteklių nustatymo metodiką ir skatintų perdir­ bimą ir atliekų mažinimą, — Europos inovacijų partnerystę, siekiant spartinti inovacijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir diegimą rinkoje. 3.2 Pirmoji Europos direktyva dėl atliekų tvarkymo įsigaliojo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1991 m. priėmus direktyvą 91/156/EB buvo parengtas Europos atliekų katalogas (EAK). Vėliau buvo priimta direktyva 91/689/EB dėl pavojingų atliekų. 2008 m. buvo paskelbta direk­ tyva 2008/98/EB, kuri ypatingai svarbi mūsų nuomonei, nes jos 4 straipsnio 1 dalyje buvo pateikta tikslesnė atliekų tvarkymo hierarchijos apibrėžtis: „a) prevencija; b) parengimas pakartotinai naudoti; c) perdirbimas; d) kitas naudojimas, pvz., naudojimas ener­ gijai gauti ir; e) šalinimas“ (7). 3.3 Direktyvoje 2006/12/EB 1600/2002/EB nustatyta, kad: ir Sprendime Nr.

— reikėtų mažinti vis dar susidarančių atliekų pavojingumą, ir jos turėtų kelti kuo mažesnį pavojų, — pirmenybę reikėtų teikti atliekų prevencijai ir atliekų perdir­ bimui, — reikėtų iki minimumo sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir atliekas saugiai pašalinti, — šalintinos atliekos turėtų būti apdorojamos kuo arčiau prie jų susidarymo vietos taip, kad dėl to nesumažėtų atliekų apdorojimo operacijų efektyvumas. 3.4 Direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (priimta 2006 m, įsigaliojusi 2008 m. gegužės mėn., o 2012 m. lapkričio mėn. numatyta paskelbti jos įgyven­ dinimo įvertinimą): — siekiama sustabdyti bet kokį neigiamą poveikį žmonių svei­ katai ar aplinkai, kurį sukelia veikiančių ir naujų kasyklų kasybos atliekos, — apima įpareigojimą veiklos vykdytojui parengti atliekų tvar­ kymo planą, kuris atitiktų atliekų hierarchiją: pirmiausia – žinios, po to – prevencija, po kurios vykdomas pakartotinis panaudojimas, tada perdirbimas ir galiausiai – šalinimas, — apima įpareigojimą valstybėms narėms iki 2012 m. parengti uždarytų arba apleistų kasybos atliekų įrenginių, kurie yra arba gali būti kenksmingi aplinkai ir visuomenės sveikatai, sąrašą (8).
(7) Tačiau nėra jokios nuostatos dėl poreikio mažinti atliekų pavojin­ gumą šioms susidarius arba jau išvežus į sąvartyną. (8) Neseniai paskelbtas orientacinis dokumentas, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms rengti šiuos sąrašus.

C 24/14

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2012 1 28

4. Kasybos atliekų tvarkymas 4.1 Ligšioliniais teisėkūros pasiūlymais valstybės narės buvo raginamos iki 2012 m. gegužės mėn. parengti uždarytų arba apleistų kasybos atliekų įrenginių, kurie gali turėti poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, sąrašus ir juos viešai paskelbti. 4.2 2004 m., į ES įstojus pirmosioms Rytų Europos šalims, ES Pecomines tyrime (9) ir jo praktinio pavyzdžio tyrimo atas­ kaitoje dėl nuotolinės patikros taikymo (10) buvo atliktas preli­ minarus daugelio atliekų tvarkymo vietų vertinimas. Tačiau šiuose tyrimuose nebuvo atlikta atliekų tvarkymo vietų fizinio arba cheminio stabilumo analizė. 4.3 Iki šiol nėra Europos masto duomenų bazės apie kasybos ir kitų pramoninių atliekų sankaupų vietą ir jų fizinę bei cheminę būklę. Valstybės narės, pavyzdžiui, Ispanija jau parengė nacionalinius gavybos pramonės šakų atliekų tvarkymo planus, remdamosi atitinkamais statistiniais duomenimis apie regist­ ruotų apleistų ir veikiančių atliekų sąvartynų, dambų ir baseinų skaičių ir apimtį (11). 4.4 Kai kurios valstybės narės parengė ir pritaikė senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų sąvartynų saugos įvertinimo metodus ir paruošė prioritetinės veiklos programą, reikalingą norint išvengti didelės taršos (tokią programą parengė, pavyz­ džiui, Slovakijos aplinkos ministerija). Tačiau nebuvo atlikta išsamios analizės įvertinant dabartinį ekonominio kasybos atliekų apdorojimo pagrįstumą. Tai, ar apdorojimas yra ekono­ miškai pagrįstas ar ne, daugiausiai priklauso nuo konkrečių naudingųjų iškasenų rinkos kainos. Valstybės narės turėtų atlikti tokius vertinimus, kad galėtų nustatyti visiems naudingas gali­ mybes. 4.5 Prieiga prie šių atliekų sankaupų ir kasybos atliekų baseinų būtų reguliuojama pagal nacionalinę naudingųjų iška­ senų planavimo ir teritorijų planavimo politiką, kuriai taikomas subsidiarumo principas ir kurią kiekviena valstybė narė nustato individualiai, tačiau laikydamasi ES teisės aktų dėl poveikio verti­ nimo, kasybos atliekų ir vandens pagrindų direktyvos. 4.6 ES žaliavų strategijoje siūloma atlikti ilgalaikę naudingųjų iškasenų poreikio analizę, kuria remiantis galima būtų nustatyti ekonominius prioritetus senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų tvarkymo įrenginių pertvarkymo srityje. 4.7 Pertvarkius atliekų tvarkymo įrenginius ir kasybos atliekų baseinus – tiek panaudojus ekonomines paskatas, tiek išsivertus
(9) G. Jodan ir M. D'Alessandro: „Mining, Mining Waste and Related Environmental Issues: Problems and Solutions in Central and Eastern European Candidate Countries“, PECOMINES, JRC 2004 (EUR 20 868 EN). (10) A.M. Vijdea, S. Sommer, W. Mehl: „Use of Remote Sensing for Mapping and Evaluation of Mining Waste Anomalies at National to Multi-Country Scale“, PECOMINES, JRC 2004 (EUR 21 885 EN). (11) „Plan Nacional de Residuos de Industrias Extractivas 2007–2015“ nurodoma, kad Ispanijoje užregistruoti 988 atliekų baseinai ir dambomis užtvenktos teritorijos, kurių bendras tūris yra 325 878 800 kubinių metrų, o per 1983–1989 m. laikotarpį kasybos atliekų saugyklose sukauptas bendra atliekų apimtis buvo apie 1 375 673 315 kubinių metrų. 47,2 proc. visų kasybos atliekų saugyklų sudaro apleistos atliekų saugyklos.

be jų – gali būti sukurtos naujos darbo vietos, pagerinta aplinkos būklė ir patobulintos šiose teritorijose esančių bendruomenių socialinės ir gyvenimo sąlygos, ypač dėlto, kad pagražės kraštovaizdis ir bus panaikintas taršos pavojus.

4.8 Uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų tvarkymas turėtų vykti vadovaujantis šiomis gairėmis:

— uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų, keliančių pavojų sveikatai ar saugai arba galinčių užteršti aplinką ar turinčių ekonominę vertę dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu, tvarkymui reikėtų teikti pirmenybę, sparčiai ir apgalvotai išduodant leidimus. Norint skatinti investicijas, reikėtų išspręsti su ankstesniais veiklos vykdytojais susijusius atsakomybės klausimus (12),

— uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų, keliančių pavojų sveikatai ar saugai arba galinčių užteršti aplinką, bet neturinčių ekonominės vertės, tvar­ kymui gali prireikti viešojo finansavimo (13),

— reikėtų sudaryti galimybę apdoroti uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančias kasybos atliekas, nekeliančias pavojaus sveikatai ir saugai bei neteršiančias aplinkos, tačiau turinčias ekonominę vertę. Norint skatinti investicijas, reikėtų išspręsti su ankstesniais veiklos vykdytojais susijusius atsakomybės klausimus.

4.9 Senų perkrautų atliekų šalinimo vietų atnaujinimui ir atkūrimui reikalinga technologija iš dalies jau egzistuoja, tačiau reikėtų atlikti naujus mokslinius tyrimus. Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje galėtų būti paskata vykdyti mokslinius tyrimus šioje srityje ir finansuoti bandomąjį projektą. Šios inicia­ tyvos metu būtų galima sukaupti pasaulinio lygio patirtį, kuri būtų taikoma Europoje ir visame pasaulyje (plg., pavyzdžiui, po susijungimo Rytų Vokietijoje pradėtas taikyti technologijas). Moksliniai tyrimai kuriant naujas technologijas ir techninius metodus galbūt galėtų sudaryti sąlygas Europos pramonei tapti šios srities pasauline lydere.

4.10 Dokumente dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo taikant geriausias galimas priemones (GGP) tik labai trumpai užsimenama apie GGP taikymą atliekų rūšiavimui, kad ateityje būtų galima geriau apdoroti kasybos atliekas ir kitas atliekas.

4.11 Svarbus vaidmuo tenka Europos struktūriniams fondams, iš kurių jau skiriama daug lėšų investicijoms į moks­ linius tyrimus ir inovacijas. Dabartiniam finansavimo laikotar­ piui (2007–2013 m.) numatyta 86 milijardai eurų. Daug šių lėšų dar nėra panaudota; jos turėtų būti kuo veiksmingiau naudojamos inovacijoms ir strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti.
(12) JAV aplinkosaugos agentūros parengta „Good Samaritan“ iniciatyva yra įdomus modelis sprendžiant atsakomybės klausimus. (13) Turėtų būti taikoma tik toms apleistoms atliekų šalinimo vietoms, kurių atsakingo veiklos vykdytojo nustatyti neįmanoma.

2012 1 28

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/15

4.12 ES struktūrinių fondų lėšos praeityje jau buvo naudo­ jamos pavieniais atvejais, kai naujos regioninės infrastruktūros kūrimas galėjo būti suderintas su senų pramoninių ir kasybos regionų valymu ir atnaujinimu. Sėkmingiausiai įgyvendinamos iniciatyvos yra tos, kurių metu senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų sąvartynų pertvarkymas vykdomas kuriant naujas kasyklas, o tai dažniausiai dėl masto ekonomijos padidina ekonominį perspektyvumą. 4.13 Iki šiol kasybos atliekų sankaupų Europos Sąjungoje pertvarkymui ir panaudojimui ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais išleista tik nedidelė ES lėšų dalis. Tačiau Europos Komi­ sija skyrė finansavimą kai kurioms Europos iniciatyvoms ir projektams, pavyzdžiui, Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platformai, ES „ProMine“ projektui ir „Euro­ GeoSource“. Tikimasi, kad šie projektai prisidės prie naujų tech­ nologijų plėtojimo, žinių apie naudingąsias iškasenas kaupimo ir duomenų bazės apie kasybos atliekas kūrimo. 5. Metalurgijos atliekos. Pramoninių atliekų sąvoka. Aplinkai kylančios problemos. Ekonominės ir socialinės galimybės. 5.1 Laikui bėgant pramoninių atliekų sąvoka iš esmės nepa­ sikeitė, t. y. kaip ir anksčiau galioja teiginys: „jei tai ne produktas, tai – atliekos“. Tačiau dėl dabartinės aplinkos („be teršalų“) politikos ir su žaliavų trūkumu susijusių ekonomikos veiksnių gali tekti iš esmės persvarstyti pramoninės veiklos „produkto“ apibrėžtį. 5.2 Dabar sudėtinga pramoninė veikla yra daugiau orientuota pagaminti didelį kiekį „gretutinių produktų“, o ne sukurti vieną produktą (14). Pavyzdžiui, gaminant cementą aukštakrosnių šlakas šiuo metu naudojamas kaip svarbi daugelio cemento mišinių sudedamoji dalis (15). 5.3 Šiuo metu galiojantys Europos teisės aktai numato, kad gamybos proceso metu gali būti pagaminami tik šalutiniai produktai, o ne gretutiniai produktai. Tai reiškia, kad šalutinis produktas, jei jis neapdorojamas pagrindinio gamybos proceso metu, laikomas atlieka, kuri gali būti dar kartą panaudota, todėl jam taikomi atliekoms taikomi teisės aktai. 5.4 Praktiškai problema susijusi ne su apibrėžtimi (tiek šalu­ tiniai, tiek gretutiniai produktai gali būti lygiaverčiai). Problema susijusi su apribojimais, kurie pagal įstatymą šiuo metu turi būti taikomi šalutiniam produktui. Direktyvos 2008/98/EB 5 straips­ nyje nurodoma, kad šalutinis produktas turi atitikti keturis reikalavimus: „a) tolesnis medžiagos ar objekto naudojimas yra aiškus; b) medžiaga ar objektas gali būti panaudoti tiesiogiai be jokio tolesnio apdirbimo, išskyrus įprastą pramoninę praktiką; c) medžiagos ar objekto gamyba yra sudėtinė gamybos proceso dalis; ir d) tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. medžiaga ar objektas atitinka visus atitinkamus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.“
(14) Iš esmės ši koncepcija nėra nauja. Ji į pramonės sektorių perkelia žemės ūkyje įprastą koncepciją, pagal kurią organinės kilmės atliekos yra paskirstomos dirvožemyje kaip trąšos arba naudojamos kaip kuras. (15) Europos cemento standarte EN 197-1 sudėtinių dalių sąraše nuro­ dytos devynios cemento rūšys. „Aukštakrosnių šlakai“ gali sudaryti 6–95 proc. svorio.

5.5 Sąvartynuose laikomose metalurgijos atliekose gali būti įvairių kenksmingų medžiagų, pavyzdžių, sunkiųjų metalų, įskai­ tant junginius, kurie negalėtų būti panaudojami „produkto“ gamybai. Be to, kaip numato direktyva 2006/12/EB, prieš išve­ žant į sąvartyną šias medžiagas (16) daugeliu atvejų reikia papil­ domai iš anksto apdoroti.

5.6 Nusprendus antrinį produktą laikyti gretutiniu, būtų galima pradėti apdorojimą ir (arba) perdirbimą pagrindinėje gamykloje (kaip iki šiol) arba tam skirtuose įrenginiuose, skir­ tuose gretutinį produktą paversti nauju produktu, kuris galėtų be apribojimų – išskyrus tai, kad reikėtų informuoti apie gretu­ tinį produktą – būti pateiktas į rinką. Kol kas tai leidžiama tik bendrovėms ir įrengimams, kurie turi leidimą apdoroti atliekas pagal direktyvą 2006/12/EB.

5.7 Pagrindinė nauda aplinkai būtų žalos dirvožemiui ir kraš­ tovaizdžiui sumažinimas. Pavyzdžiui, apytikriais apskaičiavimais, milijonas tonų plieno šlakų (anglinio plieno gamybos šlakai gali būti inertizuoti) užima apie 900 000 kubinių metrų tūrio sąvar­ tyną. Taip pat būtų galima sutaupyti plotą, reikalingą tokios pat apimties iškastiems inertiniams užpildams (17). Atlikus inertiza­ ciją prieš pakartotinį panaudojimą būtų gauta dar ir kitos naudos – būtų sumažintas į aplinką išmetamų teršalų (dulkių ir metalų) kiekis.

5.8 Vertinant socialiniu ir ekonominiu požiūriu, su metalur­ gijos pramonės atliekų apdorojimu ir perdirbimu susijusi veikla yra novatoriška veikla, kuriai reikia ne tik darbo jėgos, bet ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros indėlio, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir sąnaudos. 2010 m. JK buvo atliktas įdomus tyrimas šioje srityje. Šio tyrimo metu buvo nustatyti įgūdžiai, kurių darbuotojams reikia renkant, tvarkant ir apdorojant savivaldybių ir pramonines atliekas (18).

6. Šiluminių elektrinių atliekos. Naudingas anglies degimo produktų panaudojimas 6.1 Anglis yra svarbus išteklius, kurio gamtoje yra labai daug. 2008 m. juodosios akmens anglių gamyba sudarė 579 milijonus tonų, o rudosios akmens anglies gamyba – 965 milijonus tonų (19). Anglis patenkina 27 proc. pasaulinių pirminės ener­ gijos poreikių ir gamina 41 proc. pasaulio elektros energijos. Anglis ir toliau išliks svarbi pasaulinei elektros gamybai. 2030 m. iš anglies bus pagaminama 44 proc. pasaulinės elektros
(16) Pavyzdžiui, elektros lanko krosnių dulkėse (ES 27 apskaičiavimai remiantis 1,2 milijonų tonų anglinio plieno gamyba) yra geležies (10–40 proc.), taip pat cinko (21–40 proc.), švino (iki 10 proc.) bei kadmio ir vario (iki 0,7 proc.). Šlakuose (ES 27 apskaičiavimai remiantis 27 milijonų tonų anglinio plieno gamyba – pagrindinėse deguoninėse krosnyse ir elektros lanko krosnyse) gali būti skysto plieno lašelių (iki 10 proc.) ir geležies (10–30 proc.), mangano (3–9 proc.) ir chromo (1–5 proc.) oksidų. (17) Apskaičiuota, kad 27 milijonai tonų atliekų, kasmet pagaminamų ES 27, sudarytų dvigubo Milano miesto dydžio ploto ir apie 20 m aukščio krūvą. (18) http://www.viridor.co.uk/news/recycling-waste-industry-labourmarket-investigation-published/ (19) 2008 m. Tarptautinės energijos agentūros ataskaita.

C 24/16

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2012 1 28

energijos. Apskaičiuota, kad esant dabartinėms gamybos apim­ tims, žinomų anglies atsargų užteks 119 metų (20).

6.7 Naudingo anglimi kūrenamų elektrinių atliekų panaudojimo aplinkosauginė nauda: — geresnė anglimi kūrenamų elektrinių aplinkos kokybė,

6.2 Energijos ir šilumos gamybai panaudojus anglį lieka didžiuliai kiekiai atliekų, kurios bendruomenėms ES ir visame pasaulyje, kur šios rūšies atliekos susidaro ir yra šalinamos, kelia didelių problemų, tačiau tuo pačiu metu suteikia naujų gali­ mybių. Nuo 1945 m. JAV, Vokietijos ir JK bendrovės ir moks­ linių tyrimų įstaigos bando rasti šių atliekų, klasifikuojamų kaip anglies degimo produktai, naudingų panaudojimo būdų. Pagrin­ diniai anglies degimo produktai yra lakieji pelenai, dugne esantys pelenai, katilų šlakai, degimo verdančiame sluoksnyje pelenai, purškalų išdžiovinti sugėrimo produktai, kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsas.

— gamtos išteklių tausojimas, — mažesnis energijos poreikis ir sumažėjęs išmetamas ŠESD kiekis, — mažesnis atliekų užimamas plotas. 6.8 Egzistuojančios anglies degimo produktų panaudojimo galimybės: — cemento ir betono gamyba. Lakieji pelenai kaip rišamoji medžiaga betono gamyboje (24), — pavojingų atliekų kietinimas ir stabilizavimas, — dugne esančių pelenų naudojimas asfalto mišiniams kelių statyboje, — kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipso naudojimas žemės ūkyje, — cenosferų arba metalų gavyba. Cenosferos gali būti naudo­ jamos lengvojo betono ir struktūrinių medžiagų gamybai bei ultralengvųjų kompozitų sintezei. Jos gali būti taikomos automobilių pramonėje, aviacijoje, gaminant padangas, dažus ir lakus, grindų dangas, kabelius, vamzdžius, statybos ir namų apyvokos prietaisus, — dirvožemio apsauga ir nebenaudojamų kasyklų atnaujinimas, — dugne esantys pelenai gali būti naudojami plytų (iš įvairaus molio) gamybai. Gaminant plytas iš lakiųjų pelenų jų nereikia degti; jų gamybai galima panaudoti daug perdirbtų medžiagų, — lakiųjų akmens anglių pelenų naudojimas germaniui gauti,

6.3 Amerikos anglies pelenų asociacija ACAA (American Coal Ash Association) buvo įkurta 1968 m. JAV kaip prekybos orga­ nizacija, kurios tikslas – dar kartą panaudoti anglimi kūrenamų elektrinių atliekas. Šios asociacijos tikslas buvo skatinti aplinko­ sauginiu požiūriu atsakingą, techniškai patikimą ir komerciškai konkurencingą anglies degimo produktų tvarkymą ir naudo­ jimą, (21) kuris būtų naudingas pasaulio bendruomenei.

6.4 ACAA apskaičiavimais, JAV anglies degimo produktų gamybos apimtis nuo maždaug 25 milijonų tonų 1966 m. padidėjo iki maždaug 135 milijonų tonų 2008 m. Tuo pačiu laikotarpiu naudingas anglies degimo produktų panaudojimas nuo 5 milijonų tonų padidėjo iki maždaug 55 milijonų tonų.

6.5 2007 m. Europos anglies degimo produktų asociacija (ECOBA) (22) apskaičiavo, kad bendra ES anglies degimo produktų gamybos apimtis per metus sudaro daugiau kaip 100 milijonų tonų ES 27 ir 61 milijoną tonų ES 15, iš kurių 68,3 proc. sudarė lakieji pelenai, 17,7 proc. – kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsas, 9,4 proc. – dugne esantys pelenai, 2,4 proc. – katilų šlakai, 1,5 proc. – degimo verdančiame sluoksnyje pelenai ir 0,7 proc. – purškalų išdžiovinti sugėrimo produktai.

6.6 Ir visame pasaulyje, ir Europoje potencialūs anglies degimo produktų naudotojai nėra tinkamai informuojami apie šių naujų medžiagų ir produktų naudojimo savybes ir priva­ lumus. Iki šiol JAV pramonė yra didžiausia anglies degimo produktų gamintoja ir naudotoja. Jos pavyzdžiu seka tik keletas Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietija ir JK. Tačiau padėtis keičiasi. Lyderio vaidmenį anglies degimo produktų gamybos ir naudo­ jimo srityje perims Indija ir Kinija (23).
(20) Pasaulinė anglies asociacija (World Coal Association). (21) ACAA interneto svetainės duomenimis, asociacija taip pat vykdo mokslinius tyrimus, rengia ataskaitas, apklausas, pramonei skirtus dokumentuos ir analizes anglies pelenų, katilų šlakų arba kūryklų dūmų desulfurizacijos medžiagų perdirbimo srityse. Atitinkamą organizaciją įsteigė ir Japonija – Anglies pelenų naudojimo centrą. (22) ECOBA įkurta 1999 m.ir šiuo metu atstovauja daugiau kaip 86 proc. anglies degimo produktų gamybos ES 27. (23) Pavyzdžiui, numatoma, kad energijos poreikis Indijoje 2020 m. bus apie 260 000 MW. Apie 70 proc. šios energijos bus pagaminama iš anglies. Anglimi kūrenamose elektrinėse bus pagaminama 273 mili­ jonai tonų anglies degimo produktų.

— naujų dažų ir kitų aplinkosaugos tikslams naudojamų prie­ monių kūrimas. Naudojant anglies degimo produktus paga­ minti dažai yra atsparūs vandeniui, rūgštims ir organiniams tirpikliams, — medienos pakaitalų produktai, — lakiųjų pelenų panaudojimas nuotekų valymui, šalinant sunkiuosius metalus, tokius kaip kadmis ar nikelis, — moksliniai tyrimai ieškant būdų toksinius lakiuosius pelenus paversti automobilių pramonėje naudojamomis metalinėmis putomis.
(24) ACAA duomenimis, daugiau nei pusė JAV gaminamo betono maišoma su lakiaisiais pelenais.

2012 1 28

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/17

6.9 Europoje dideli lakiųjų pelenų kiekiai išvežami į sąvar­ tynus arba naudojami menką vertę turinčių produktų gamybai, išskyrus keletą išimčių (pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokieti­ joje). Tai susiję su ES pelenų kokybe, kuri ne visada tinka gami­ nant didelę vertę turinčius produktus, tačiau trūksta ir informa­ cijos apie naudingą anglies degimo produktų naudojimą gami­ nant įvairius produktus ir skatinimo tai daryti. Tikimasi, kad ateityje pelenų kokybė pagerės dėl anglimi kūrenamoms elekt­ rinėms taikomų privalomų aplinkosaugos reikalavimų ir pramonės pastangų veiksmingai ir labiau aplinką tausojančiu būdu deginti anglį. 6.10 Norint suprasti anglies degimo produktų naudojimui poveikį darančius veiksnius, reikia atlikti daugiau tyrinėjimų ir mokslinių tyrimų. Turėtų būti siekiama pažangaus šių produktų

naudojimo. Tam reikalingi novatoriški ekonomikos, valdymo ir logistikos klausimų sprendimai; kartu reikia pasitelkti į rezul­ tatus orientuotą lakiųjų pelenų klasifikavimo sistemą ir moks­ linių tyrimų ir technologijų plėtros programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti anglies degimo produktų pavertimo naujomis pažangiomis medžiagomis procesą ir gilinti žinias apie lakiųjų pelenų cenosferų sudėtį, morfologiją ir struktūrą. 6.11 Dėl teisinės anglies degimo produktų apibrėžties kyla daug kliūčių, kurios stabdo naudingą anglimi kūrenamų elekt­ rinių atliekų naudojimą. Šiuo metu naudojamas suderintas atliekų sąrašas, kuris gali būti atnaujintas, remiantis naujomis žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Anglies degimo produktams, kuriems netaikomi atliekas reguliuojantys teisės aktai, gali būti taikomas REACH reglamentas.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON