Aplinka bei žmonės negrįžtamai keičiasi veikiami laiko tėkmės. Taip pat ir mūsų pasaulis matomas kitomis akimis nei anksčiau. Renesanso laikotarpiu žmonės turėjo daugybę vertybių, kurių stinga šiais laikais. Bet kokios gi tos vertybės, kurių galėtume pasimokyti iš savo protėvių? Viena svarbiausių vertybių žmogui visuomet buvo gimtoji kalba. Jau XVIa. jos vertė buvo iškeliama, puosėlėjama. Tai pamatinės tautos vertybės. Kaip teigė visų žinomas Mikalojus Daukša: „Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, vertybės sargas.“Jau to meto žmonės suprato, kad kalba tai lyg tautos pagrindas, tautos pamatai ir dėl to mes negalime atsisakyti savo gimtinės papročių, tradicijų bei jos didingos istorijos. Ne tik Mikalojus Daukša, bet ir Martynas Mažvydas, žmogus, kuris parašė pirmąją lietuvišką knyga “Katekizmas“ teigė, kad žmogus negali jaustis laimingas atsisakęs savo šaknų, o juk tos šaknys tai mūsų gimtoji kalba ir jos didinga istorija. Tos šaknys turi būti gerbiamos, puosėlejamos, kad tauta išliktu tvirta. Taigi manau, kad ir šių laikų žmogui, kuris myli ir gerbia savo gimto krašto istoriją ir tame krašte gyvenančius žmones, turi puosėlėti savo gimtąją kalbą ją gerai mokėdamas, neišduodamas savo šaknų. Renesanso laikotarpiu labai didelę reikšmę turėjo teisingumo svarbos suvokimas ir moralė. Štai vėlyvojo Renesanso metu didysis dramaturgas Viljamas Šekspyras savo garsiąjame kūrinyje “Hamletas“ iškėlė tokias vertybes, kaip moralė ir teisingumas. Hamletui, kaip didelės moralės žmogui, nuolat teko kovoti su savais “demonais“ ir tai privertė veikėją klausti savęs „Kas yra tikra?“, „Kas aš esu?“, „Ar keršto kelias yra teisingas?“. Hamletas, kaip ir kiekvienas išsilavinęs žmogus, protingai mąstė, apsvarstė kiekvieną dalyką. Bet štai moralė, jos vertė išties smuko šiais moderniais laikais. Žmogui teisingumas prarado prasmę, dabar svarbiau yra pasiekti savo tikslo bet kokia kaina, neatsižvelgiant į to pasiekto tikslo padarinius: ar tai kažkam padės apart manęs, ar tai kažkam pakenks, ar tai kažką pražudys – visiškai nesvarbu. Galų gale, šių laikų žmogui stinga moralės ir teisingumo svarbos suvokimo, šios dvi vertybės išties labai svarbios ir jų mums tikrai derėtų pasimokyti iš Renesanso šviesuolių, kurie žinojo jų vertę pasauliui ir visiems jame gyvenantiems. Atsakomybė ir pareiga – šios dvi vertybės ryškiai prarado prasmę mūsų modernioje kasdienybėje, o tai juk du svarbūs ir neatsiejami dalykai. Kiekvienas žmogus turėtų atlikti savo pareigą atsakingai. Pavyzdžiui, nepilnamečio žmogaus pareiga yra lankyti mokyklą ir siekti išsilavinimo, tai mes padarysime tik atsakomybės ir pareigos jausmų pagalba. Štai Viljamo Šekspyro „Hamlete“ pagrindinis veikėjas pajuto pareigą atkeršyti už savo tėvo nužudymą ir atsakomybę tai padaryti. Jam reikia nužudyti niekšą dedę Klaudijų, kuris dėl sosto nužudė savo brolį, karalių. Taigi mano manymu tai įrodo, kad be atsakomybės ir pareigos jausmo žmogus negalėtų atlikti to, ką jis privalo. Šių jausmų išties stinga mūsų laikų žmonėms.
-------------------------------------------------
Taigi šių modernių laikų vertybės yra išties sumenkę, bet tam ir turime savo protėvių patirtį, kuri yra įamžinta jų paliktose knygose. Štai žiūrint televizijos laidas ir skaitant informacinius leidinius susidaro vaizdas, kad didesnė visuomenės dalis pamiršusi moralę bei meilę gimtinei, o atsakomybės ir pareigos jausmai tiesiog prarado savo svarbą.
