Free Essay

Db Oracle

In:

Submitted By gediss
Words 6730
Pages 27
DB (duomenų bazė) apibrėžimas ir pavyzdžiai
Galimi veiksmai su DB
Duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS)
DBVS funkcijos
1. DBVS turi minimalizuoti duomenų perteklių (dubliavimą), t.y. reikia projektuoti sistemą taip, kad skirtingos tos pačios organizacijos tarnybos nenaudotų “savų” duomenų ar “savų” failų kopijų
2. DB turi būti suprojektuota taip, kad tuo pat metu keli vartotojai galėtų naudotis ta pačia DB. Tai pasiekiama taikant duomenų blokavimą, t.y. kai vienas vartotojas keičia DB įrašą, kiti vartotojai tuo pat metu gali peržvelgti ar net keisti kitus įrašus.
3. DB turi būti vientisa, t.y. jei ji atitinka tam tikras duomenų saugojimo sąlygas, ji turi išlaikyti tas sąlygas ir atliekant įvairius keitimus DB. Pvz. Studento_bakaluro kurso numeris negali būti didesnis už 4, o magistranto daugiau nei 2. Atliekant pakeitimus reikia tikrinti šių sąlygų užtikrinimą,
4. DB duomenys neturi prieštarauti . Tam pačiam objektui bazėje negali būti kelių įrašų, tai ir neleis jo aprašyti skirtingai.
5. DB saugumas. Turi būti numatyti veiksmai, kurie apsaugo duomenis bazėje nuo tyčinio ar netyčinio sunaikinimo, pakeitimo ar nesankcionuoto duomenų peržiūrėjimo. Tam administratorius naudoja priemones , kurios leidžia suteikti tam tikras teises į duomenų vartojimą. DBVS pagal tas suteiktas vartotojams teises prižiūrivisus vartotojo veiksmus.
6. Neplanuotų užklausų organizavimas

DB tipai, jų projektavimas ir keliami reikalavimai

Viena iš DB tipų yra Reliacinė duomenų bazė (RDB), o jos valdymo sistema yra Reliacinė duomenų bazių valdymo sistema (RDBVS).
DB projektavimo rezultatas yra loginė DB struktūra
Duomenys Reliaciniame modelyje pateikiami lentelėse, kurios sudarytos iš stulpelių ir eilučių.
Stulpelis vadinamas atributu. Stulpelio pavadinimas vadinamas atributo vardu. Duomenų tipas stulpelyje vadinamas atributo tipu.
RDB yra keliami keletas reikalavimų. Vienas iš jų yra DB vientisumas.
Tačiau joms yra taikomi ir kiti reikalavimai ❖ Kategorijų vientisumas ❖ Nuorodų vientisumas ❖ Funkcinės priklausomybės

• Kategorijų vientisumas
Lentelės įrašai yra realaus pasaulio konkretaus objekto atitikmenys.
Atributų rinkinys, vienareikšmiškai apibrėžiantis bet kurią lentelės eilutę, vadinamas pirminiu raktu. Lentelės raktas (pirminis) vienareikšmiškai nusako lentelės įrašą, ir tuo pat metu objekto kategoriją. Norint rasti duomenis apie konkretų objektą, reikia žinoti rakto reikšmes, tai reiškia kad kategorija neturi prasmės, jei bent vieno lentelės rakto reikšmė yra nežinoma. Tai reiškia kad joks lentelės rakto laukas nė viename lentelės įraše negali būti tuščias (NULL).Tada yra išpildyta DB kategorijų vientisumo sąlyga.

• Nuorodų vientisumas
Vienos lentelės įrašams susieti su kitos lentelės įrašais naudojami išoriniai raktai. Išorinis raktas yra laukas ar jų rinkinys, kuris kitoje lentelėje yra pirminis. Išoriniai raktai yra vaizduojami rodykle iš išorinį raktą sudarančių laukų lentelės į lentelės, į kurią nukreipia išorinis raktas, vardą.

DARBINE_VEIKLA lentelėje kiekvienas įrašas saugo informaciją apie tai kada ir į kokias pareigas priimtas konkretus darbuotojas
Darbuotojo_NR nurodo konkretų darbuotoją. Pagal jo reikšmę lentelėje DARBUOTOJAI galima rasti duomenis apie konkretų darbuotoją. Todėl šis numeris lentelėje DARBiNĖ_VEIKLA turi atitikti kurią nors lauko Darbuotojo_NR reikšmę lentelėje DARBUOTOJAI, kitaip bus nuoroda į nežinomą darbuotoją.

DB, kur visi netušti išoriniai raktai nurodo į egzistuojančią pirminio rakto reikšmę, tenkina nuorodų vientisumo sąlygą, t.y. kiekvieno išorinio rakto reikšmė turi būti tuščia arba sutapti su viena pirminio rakto reikšme lentelėje į kurią nurodo išorinis raktas.

Lentelių reliacinė schema gali būti nurodoma sekančiai:

SKYRIUS(Skyriaus_NR,Pavadinimas,Vadovas,Biudžetas)

DARBAS(Darbo_NR, Darbo_APRASYMAS, Skyriaus_NR)

DARBUOTOJAI(Darbuotojo_NR,Pavarde,Skyriaus_NR,Alga,Darbo_NR)

DARBINE_VEIKLA(Paskyrimo_DATA,Pareigos,Darbuotojo_NR)

ALGOS_KEITIMAI(Keitimo_DATA,Alga,Darbuotojo_NR)

DUOMENŲ NORMALIZAVIMAS

Projektuojant DB svarbu įvertinti kokie duomenų elementai (DE) turi būti surinkti į įrašą ir kaip nustatyti ryšius tarp įrašų.
DB gali būti atliekami įvairūs DE keitimai, įvedimai, modifikavimai, šalinimai, nustatomi nauji ryšiai ir nauji jos naudojimo būdai.
DB informacijai keičiantis, reikia stengtis nekeisti jos loginės struktūros, kad nereikėtų keisti taikomųjų programų. Svarbu gerai apgalvoti DE grupavimą. Tam naudojamas duomenų normalizavimas, t.y. objektų ir ryšių tarp jų nustatymas, naudojant reliacinio modelio sampratą ir lentelių atvaizdavimo formą.
Paprasčiausiu atveju DB gali sudaryti tik viena lentelė. Tačiau esant daugybei duomenų, atsirastų duomenų pertekliškumas, t.y. jų pasikartojimas, o apdorojant duomenis būtų prarandamas laikas. Reikia skaidyti duomenis ir talpinti juos į atskiras lenteles. Tas procesas vadinamas duomenų normalizavimu.
Reliacinis modelis saugo ne tik prasminę informaciją, bet ir struktūrinę informaciją apie duomenis.
Struktūrinę informaciją atspindi dvimatės lentelės reliacinė schema.
Prasminę informaciją atspindi lentelės laukų funkcinės priklausomybės, kurios atitinka laukų vidinius ryšius.
DB lentelės laukų reikšmėms keliamos dvi pagrindinės sąlygos. ❖ Tarp lentelės laukų neturi būti nepageidaujamos funkcinės priklausomybės ❖ Lentelės laukų rinkinys turi užtikrinti minimalų duomenų dubliavimą bei jų nesudėtingą apdorojimą.
Normalizavimas atliekamas keliais etapais, per kuriuos lentelės įgyja atitinkamas duomenų pateikimo formas, vadinamas normalinėmis formomis.
NORMALINE FORMA (NF) vadinamos sąlygos, kurias turi tenkinti DB reliacinė schema, kad DB išvengtų tam tikrų nepageidaujamų savybių. Yra trys pagrindinės NF. Kiekvienoje iš jų yra numatyti galimų funkcinių priklausomybių tipai.
FUNKCINĖS PRIKLAUSOMYBĖS

Jei lentelės R laukas B (ar grupė aukų) funkciškai priklauso nuo tos pačios lentelės lauko A (ar grupės), ir jei bet kuriuo momentu kiekvieną A reikšmę atitinka ne dagiau kaip viena B reišmė, t.y. jei tarp Air B yra funkcinė priklausomybė, tai

B funkciškai priklauso nuo A ir tai yra tas pats kas ir teiginys jog
A lauko reikšmės identifikuoja B reikšmes.
Šią priklausomybę užrašome taip A→B

Funkcinės priklausomybės kairiosios dalies laukai vadinami determinantais.
Determinantai - tai laukai, kurių reikšmės apibrėžia kitų laukų rikšmes.

Jei neraktinis laukas funkciškai priklauso nuo sudėtinio rakto atskiros dalies, tai vadinama daline funkcine priklausomybe nuo rakto.
Jei neraktinis laukas funkciškai priklauso tik nuo viso sudėtinio rakto, o ne nuo atskirų jo dalių, tai yra visiška funkcinė priklausomybė nuo rakto.

Jei A, B ir C laukams egzistuoja priklausomybės:

A→B bei B→C bet atvirkštinių priklausomybių nėra, tai sakoma, kad C laukas tranzityviai priklauso nuo A, t.y. egzistuoja tranzityvinė funkcinė priklausomybė tarp šių laukų.

1NF- Pirma Normalinė Forma

Lentelė yra pirmos normalinės formos, jeigu kiekvienas jos laukas yra vienareikšmis, o kiekvienas neraktinis laukas funkciškai priklauso nuo bet kokio tos lentelės galimo rakto.

Pavyzdys gali būti lentelė su informacija apie gaminių tiekimą.
TIEKIMAS(Tiekejo_NR(TN),Gaminio_NR(GN),Tiekejo_VARDAS(TV),
Duomenys_APIE_TIEKEJA(TD),Tiekimo_KAINA(TK))

TN GN TV TD TK
1 P1 Jonas Lietuvos įmonė 101,00
1 R5 Jonas Lietuvos įmonė 5,6
2 P1 Petras Atstovybė Lietuvoje 99,50
30 R5 Petras Bendra Lietuvos-Kinijos įmonė 6,00
30 X20 Petras Bendra Lietuvos-Kinijos įmonė 1000,00
40 P1 J&P Naujai besikurianti įmonė 9,00

Laukai TV ir TD yra neraktiniai bet funkciškai priklauso nuo galimo rakto TN+GN dalies TN. Tai dalinė funkcinė priklausomybė.

2NF –Antra Normalinė Funkcija

Lentelė yra antrosios normalinės formos, jeigu ji yra 1NF ir kiekvienas iš jos neraktinių laukų yra visiškos funkcinės priklausomyės nuo bet kurio tos lentelės galimo rakto.

Lentelę TIEKIMAS skaidome įdvi lenteles, kurių reliacinė schema pateikiama žemiau.
TIEKEJAS(Tiekejo_NR,Tiekėjo_VARDAS,Duomenys_APIE_TIEKĖJA)

TIEKIMAS(Tiekėjo_NR,Gaminio_NR,Tiekimo_KAINA)
TIEKEJAS
TN TV TD
1 Jonas Lietuvos įmonė
2 Petras Atstovybė Lietuvoje
30 Petras Bendra Lietuvos-Kinijos įmonė
40 J&P Naujai besikurianti įmonė

TIEKEJAS
TN GN TK
1 P1 101
1 R5 5,65
2 P1 99,50
30 R5 6,00
30 X20 1000,00
40 P1 95,00

Ne 2NF lenteles galima skaidyti etapais

1. Sukuriam lentelę, kurios laukai yra pradinės lentelės laukai, įeinantys į funkcinę priklausomybę tarp neraktinių laukų ir rakto dalies. Šios funkcinės priklausomybės determinantas tampa naujos lentelės raktu:

(TN,TV,TD); TN→TV

2. Neraktiniai laukai, kurie yra dalinės funkcinės priklausomybės, pašalinami iš pradinės lentelės. 3. Jei pradinė lentelė nėra 2NF dėl daugiau nei vienos funkcinės priklausomybės, tuomet 1 ir 2 etapų veiksmai kartojami kiekvienai tokiai priklausomybei.

DARBUOTOJAI(Darbuotojo_NR(DN),Darbuotojo_PAVARDE(DP),Alga(AL),Projekto_NR (PN),Baigimo_DATA(BD))
Manome, kad įstaigoje nėra darbuotojų su tokia pat pavarde. Ši lentelė yra 1NF taip pat ir 2NF nes abu galimi raktai DN ir DP turi tik po vieną reikšmę. Bet tai nėra 3NF, nes neraktinis laukas BD tranzityviai priklauso nuo galimų raktų. Tai matosi iš priklausomybių
DN→PN; DP→PN; PN→BD
Tranzityvią priklausomybę galima panaikinti išskaidžius lentelę į atskiras lenteles

DARBUOTOJAI(Darbuotojo_NR,Projekto_NR,Darbuotojo_PAVARDE,ALGA)

PROJEKTAI(Projekto_NR,Baigimo_DATA)

Projekto_NR naudojamas lentelėms surišti, bet jis nėra raktinis.
Normalizuojant DB, vieną lentelių normalinę formą pakeičiant kita, siekiama tikslų: • Išvengti nepageidaujamų funkcinių priklausomybių tarp lentelių laukų • Sumažinti duomenų pertekliškumą • Supaprastinti duomenų apdorojimą
Įdiegiant DB, visos jos loginio modelio lentelės turi būti 3NF. Teoriškai gali būti ir daugiau normalinių formų.

Lentelė yra trečios normalinės formos, jeigu ji yra antros normalinės formos ir joje nėra nė vienos neraktinių laukų tranzaktyvios funkcinės prikausomybės nuo bet kurio tos lentelės galimo rakto.
NORMALIZAVIMO PAVYZDYS

Sudaryti DB, kurioje atsispindėtų ligonių apsilankymas stomotologinėje poliklynikoje. DB turi duomenų elementus.

Ligonio kortelės numeris LK
Ligonio pavardė LP
Ligonio adresas LA
Ligonio gimimo data LG
Stomotologo pavarde SP
Stomotologo kvalilifikacija SK
Ligonio apsilankymo data AD
Ligoniui paskirtas laikas AL
Apsilankymo trukmė TR
Atlikto gydymo tipas GT
Atlikto darbo pabaigos požymis PP
Gydymo kaina GK

Nustatant DE santykius reikia įvertinti apribojimus ir sąlygas: 1. Stomotologas vieno priėmimo metu atlieka tik vieno tipo gydymą 2. Konkretaus tipo gydymas turi savo kainą, kuri nepriklauso nuo stomatologo sugaišto laiko gydymui bei gydytojo kvalifikacijos. 3. Konkretaus tipo gydymą stomatologas gali atlikti per vieną ar per kelis priėmimus 4. Nėra stomatologų su vienodom pavardėm, o tarp ligonių gali būti. 5. Vienodą kainą gali turėti skirtingo tipo gydymas 6. Ligonis tą pačią dieną gali apsilankyti pas skirtingus stomatologus kelis kartus, bet tik vieną kartą pas tą patį stomatologą.

LK *--- --- ← ---
SP *--- ← --- ---
AD *--- --- ---
AL *← --- ---
LP ← ← ← ←
LA ← ← ← ←
LG ← ← ← ←
SK ← ← ← ←
TR ← ← ←
GT ← ← ← ---
PP ← ← ←
GK ← ← ← ←

Iš vaizdo galima nustatyti sudėtinius raktus.
LK+AD+AL; ligonis SP+AD+AL; stomatologas
LK+SP+AD pasirenkam kaip pirminį , nes kituose yra AL, kurio reikšmės nėra griežtai apibrėžtos.
DB gali būti sudaryta iš lentelės
POLIKLINIKA(LK,SP,AD,LP,LA,LG,SK,AL,TR,GT,PP,GK)

Egzistuoja neraktinių laukų dalinės funkcinės priklausomybės nuo galimų raktų
LK→LP; LK→LA; LK→LG; SP→SK;

Skaidom į lenteles
LIGONIS(LK,LP,LA,LG)

STOMATOLOGAS(SP,SK)

POLIKLINIKA(LK,SP,AD,AL,TR,GT,PP,GK)

LIGONIS ir STOMATOLOGAS tenkina 3NF nes čia nėra neraktinių tranzityvinių funkcinių priklausomybių nuo raktų.

Lentelėje POLIKLINIKA neraktinis laukas GK tranzityiai priklauso nuo galimų raktų
LK+SP+AD→GT, GT→GK
LK+AD+AL→GT, GT→GK
SP+AD+AL→GT, GT→GK

Skaidom lentelę į dvi

GYDYMO_ĮKAINIAI(GT,GK)
POLIKLINIKA(LK,SP,AD,AL,TR,GT,PP)

Taigi DB sudaro keturios lentelės, kurios tenkina 3NF

POLIKLINIKA(LK,SP,AD,AL,TR,GT,PP)
LIGONIS(LK,LP,LA,LG)
STOMATOLOGAS(SP,SK)
GYDYMO_ĮKAINIAI(GT,GK)
INFORMACINĖS SISTEMOS (IS)

IS paskirtis yra - informacijos tvarkymas organizacijoje. Tam sukuriama informacinė sistema
IS surenka, apdoroja, saugo, analizuoja ir paskirsto informaciją, turinčią konkrečią paskirtį organizacijos veikloje. Ji veikia tam tikroje aplinkoje ir susideda iš dviejų dalių: ❖ Kompiuterizuotos ❖ Nekompiuterizuotos
Tai yra dalis organizacijos veiklos.

IS apdoroja duomenų įėjimą ir suformuoja išėjimą. IS naudojasi vartotojas arba kita IS.
IS kompiuterizuoja vartotojo veiklos funkcijas ir veiklos procesus.
IS vadinam taikomąja programine įranga, kuri įdiegiama konkrečioje darbo vietoje. Tai yra vartotojo kompiuterizuota darbo vieta.. Priklauso nuo to kam skirta (vadovui, padalinio vadovui, darbuotojams).

Organizaciją sudaro dalys, kurios formuoja organizacijos atsakymus į aplinkos poreikius : ❖ Organizacijos struktūra ❖ Organizacijos strategija ❖ Vadybos ir verslo procesai ❖ Individai ir jų rolės organizacijoje ❖ Inormacinės technologijos (IT)

IT yra technologinė ir komunikacinė įranga. Ji turi atitikti veiklos sričių poreikius. IS yra viena iš IT sudedamųjų dalių. Siaurąja prasme IT yra IS technologinė dalis (techninė įranga, DBVS, kompiuterinis tinklas, sisteminė programinė įranga ir kiti įrenginiai). Funkciniu požiūriu IS yra veiklos valdymo proceso grandis.

Įeiga- duomenys ir nurodymai
Apdorojimas- žmonės, DB, programinė įranga, techninė įranga.
Išeiga- duomenys, ataskaitos, skaičiavimo rezultatai
Valdymas- sprendimus priimantys žmonės.

IS diegiamos svarbiausioms organizacijos veiklos sritims kompiuterizuoti. ❖ Strateginiams uždaviniams ❖ Veiklos tobulinimo ❖ Veiklos proceso pertvarkai ❖ Elektroninei komercijai

Organizacijos veiklą apibūdina ❖ Veiklos strategija ❖ Veiklos taisyklės ❖ Veiklos procedūros
Keičiantis organizacijos veiklai turi keistis ir pati organizacijos IS arba atskiri jos elementai: ❖ Programinė įranga ❖ Techninė įranga ❖ Duomenų bazė ❖ Komunikacijų sistema

Informacinės sistemos sudėtis ir sąsaja su organizacijos veikla gali būti atvaizduota schematiškai.

Schemoje pavaizduotos atskiros informacinės sistemos dalys: • Techninė įranga yra kompiuterinių įrenginių rinkinys, kurie priima duomenis, saugo, apdoroja ir pateikia juos vartotojui. • Programinė įranga yra programų rinkinys, skirtas, apdoroti duomenis. • DB yra susijusių lentelių rinkinys, kurį tvarko speciali programinė įranga vadinama DBVS. Joje saugomi duomenys ir ryšiai. • Kompiuterinis tinklas tai IS dalis, jungianti sistemą. • Žmonės yra organizacijos darbuotojai, kurie naudojasi IS arba naudoja jos rezultatus, taip pat informatikos specialistai.
IS dalių detali struktūra priklauso nuo kompiuterizuotos veiklos savybių.

IS programinės įrangos tipai:

❖ Sisteminė programinė įranga valdo kompiuterio ir techninės įrangos darbą ir yra taikomųjų programų vykdymo aplinka. ❖ Taikomųjų programų kūrimo programinė įranga kompiuterizuoja taikomųjų programų kūrimą. Taikomųjų programų kūrimo programinė įranga yra kompiuterizuota IS kūrimo inžinieriaus darbo aplinka, kurią naudoja IS projektuotojai ir programuotojai. Tai gali būti CASE metodika pagrįsti paketai. CASE (Computer Aided System Engineering) programų paketai ORACLE yra programiniai paketai DESIGNER/2000 , Provision Workbench, Magic Draw, System Architect 2001 ir kiti. Tame tarpe tai gali būti ir MS ACCESS, kuris taip pat turi CASE paketų savybių. ❖ Taikomosios programos, skirtos vartotojui, kompiuterizuoja veiklos funkcijas ir procesus. Jų kūrimui naudojamos ketvirtos kartos programavimo kalbos, t.y. neprocedūrinės programavimo kalbos.

INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO GYVAVIMO CIKLO MODELIAI

Sistemos gyvavimo ciklas (System life cycle) –modeliavimo metodologijos realizavimo proceso modelis. IS sukurti galima naudotis skirtingomis metodologijomis, pasirinkus konkretų metodą ir priemones. Kiekviena metodologija grindžiama atitinkamu gyvavimo ciklu. Gyvavimo ciklo pasirinkimas tiesiogiai susijęs su turimos IS projektavimo programinės įrangos galimybėmis. . Yra įvairūs IS kūrimo gyvavimo ciklai:
1. Tradicinis arba “krioklio”, dirbantis pagal metodą “iš viršaus žemyn”(top-down)
2. Objektinis arba “fontano” –skirtas objektiškai orientuotam projektavimui, paremtas metodu “iš apačios viršun”(buttom-up-approach)
3. Iteracinis arba spiralės tipo realizuoja evoliucinį IS kūrimą

Tradicinis IS kūrimo gyvavimo ciklas

Yra trys pagrindiniai sistemos kūrimo etapai: Analizė, Projektavimas, Realizavimas kurie yra skaidomi į smulkesnius etapus.

Objektiškai orientuotas IS kūrimo gyvavimo ciklas

❖ Nustatomas iteratyvus ryšys tarp bet kurių IS kūrimo etapų. Tai reiškia nuolatinį analitinių ir projektinių sprendimų koregavimą. Tai galima atlikti tik CASE paketų aplinkoje. Iš kiekvieno IS kūrimo etapo nuolat grįžtame į ankstesnius etapus. ❖ IS kūrimas prasideda nuo reikalavimų analizės. Yra tam tikrų etapų persidengimų.
Fontano modelis sukurtas objektiškai orientuotai IS inžinerijos metodologijai realizuoti, naudojant CASE priemones. Ši IS technologija generuoja taikomosios programinės įrangos kodą iš IS projekto specifikacijos, sudarytos grafinių modelių pogrindu.

Spiralinio modelio IS kūrimo gyvavimo ciklas

Jo esmė yra ta, kad keturios iš eilės programinės įrangos kūrimo fazės kartojamos:

❖ Planavimas ir analizė ❖ Projektavimas ❖ Realizavimas ❖ Sistemos įvertinimas

Unifikuotas IS KŪRIMO gyvavimo ciklas

Modelis sujungia “krioklio” ir “spiralinius” modelius. Jame IS kūrimas skirstomas į penkis etapus: ❖ Reikalavimų specifikacija ❖ Analizė ❖ Projektavimas ❖ Realizavimas ❖ Testavimas

Kiekvienas iš jų dalinamas į keturis etapus: ❖ Pradžios, ❖ Įdirbio, ❖ Konstravimo ❖ Pabaigos.

INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMAS VEIKLOS MODELIO PAGRINDU

Veiklos modelis įgalina atlikti organizacijos veiklos analizę, gautų rezultatų pagrindu plėsti, pertvarkyti ir projektuoti procesus pagal naujus veiklos poreikius ir tikslus.
Veiklos modeliavimas yra aprašomojo pobūdžio ir yra modelių, kurie atitinka valdymo procesus ir yra palaikomi per visą gyvavimo ciklą, rinkinys.
Veiklos modeliavimas turi išspręsti sistemos kokybės problemas. Tai metodas, padedantis bendrauti įvairių kategorijų specialistams IS kūrimo metu.
Veiklos modelio paskirtis yra aprašyti kompiuterizuojamą veiklos sritį, jos svarbiausius procesus, duomenų transformacijas sistemoje. Po to sudaroma reikalavimų specifikacija, kurios pagrindu pradedami IS projektavimo darbai : ❖ DB projektavimas ❖ Vartotojo sąsajos projektavimas ❖ Taikomųjų uždavinių projektavimas

DUOMENŲ SRAUTŲ DIAGRAMOS
(Data Flow Diagrams)

Diagramos skirtos veiklos sričiai apibrėžti, t.y. sistemos funkcijoms (procesams) ir jų sąveikoms atvaizduoti. Grafiniai metodai suteikia galimybę vartotojams, analitikams ir projektuotojams gauti aiškų sistemos paveikslą, matyti kaip viena prie kitos dera atskiros sistemos dalys.

1. Pirmiausia kuriama aukščiausio lygio DSD (DFD), kur analizuojama organizacija žymima kaip vienintelis modeliuojamos išorinės organizacijos sąveikos su aplinka procesas. 2. Nulinio lygmens DSD nurodo pagrindinius analizuojamos veiklos procesus ir juos siejančius srautus. 3. Kiekvienas nulinio lygmens DSD procesas skaidomas ir jiems sudaromos atskiros DSD, smulkiai aprašant vidinius subprocesus ir jų sąveikas.

Vienas iš diagramos elementų yra duomenų srautai. Kiekvienam srautui ir procesui suteikiamas vardas, ir jis trumpai aprašomas. Taip formuojamas chierarchinis veiklos modelis. DSD chierarchija parodo kurie duomenys naudojami procesuose, iš kur jie ateina ir kur saugomi. Duomenų srautų šaltiniai ir jų vartotojai yra veiklos dalyviai arba duomenų saugyklos.
Kitas diagramos elementas yra procesas. Procesas modeliuoja duomenų apdorojimo operacijas.

DSD taikomos organizacijų veiklai modeliuoti, o taip pat ir materialiniams srautams apibrėžti.
Probleminės srities modelis sudaromas remiantis analitiko patirtimi ir detalizuojamas iki reikiamo lygio. Procesai detalizuojami kiekvienas atskirai. Taip suformuojama DSD chierarchija.

Sudarant DSD yra sutartiniai žymėjimai:

Procesas (Process), kuris transformuoja, perdirba duomenis

Duomenų saugykla (Data store) yra pasyvus duomenų saugotojas, neatliekantis jokių duomenų transformacijos.

Išoriniai objektai (actor) teikia sistemai reikiamą informaciją ir ją naudoja

Duomenų srautas (Data flow). Duomenys perduodami tarp procesų arba tarp procesų ir duomenų saugyklų.

Panagrinėsime diagramą skirtą Bibliotekos veiklai aprašyti

Aukščiausio lygmens DSD “Biblioteka”

Iš tos diagramos daroma nulinio lygio diagrama 1. Iš leidyklos gautos knygos registrujamos , 2. Naujai gautų knygų kortelės pildomos absoliutiniam katalogui 3. Pildoma apskaitos knyga 4. Sudaromas teminis žinynas 5. Nurodomas susidėvėjimas ar pamestos knygos 6. Pildoma visuminės apskaitos knyga

Duomenų srautų diagramos sudaro chierachijas, kurios prasideda aukščiausio lygmens DSD, po to eina nulinio lygmens, pirmo lygmens (keletas DSD po vieną kiekvienam procesui iš nulinio lygmens), antrojo lygmens ir t.t.

NULINIO LYGMENS DIAGRAMA

Kiekvienas srautas yra tiksliai aprašomas DSD ir taip nustatomas atributų sąrašas ir atributų chierarchinės priklausomybės. Duomenų srautų diagramų pagrindu sudaromas duomenų bazės projektas.

ORACLE DESIGNER/2000 naujos kartos CASE metodikos produktas

Skirtas automatizuotam sudėtingų sistemų, orientuotų į intensyų duomenų naudojimą, projektavimui. CASE metodikos pagrindą sudaro iš viršaus žemyn einančio projekatvimo metodika, kuri yra pristatoma pagal griežtai pateiktą atskirų etapų seką, pradedant nuo pačių bendriausių aprašymų iki gaunant pilną programinį produktą, orientuotą į aplikaciją (priedą), skirtą kliento- serverio architektūrai. Čia panaudojamos visos serverio galimybės –saugomus trigerius, procedūras, taip pat klientinėje dalyje yra visus standartus atitinkančios programos, tenkinančios grafinio interfeiso privalumus. Repozitorius (saugykla) yra skirtas saugoti sistemos projekto specifikaciją visuose jos kūrimo etapuose. Tokia saugykla yra specialios struktūros duomenų bazė, valdoma ORACLE DBVS. Yra galimybė su saugykla dirbti keliems klentams. Centralizuotas projekto saugojimas, keleto vartotojų priėjmas prie jo, neleidžia, kad visi projektuotojai arba programuotojai kiekvienas dirbbtų su savo to paties projekto versija.
IS gyvavimo ciklas pateiktas pav.1 .

|Strategija |
|Analizė |
|Projektavimas |
|Realizacija |Dokumentavimas |
|Diegimas |
|Palaikymas |

Рav.1.
Jo kūrimas Designer/2000 programinio paketo pagalba pateikiamas pav.2

|Designer/2000 |
|Dalykinės srities analizė |Modeliavimas |Priedų generavimas |
| |REPOSITORIUS | |
|Ataskaitos | |Grafika |
| |Ekraninės formos | |
|Developer/2000 |

Рav.2.

PAGRINDINIAI Designer/2000 komponentai ir bendra architektūra

Yra pagrindiniai sistemos projektavimo etapaib pateikti pav.3:

|Dalykinės srities analizė | Informacija |Procesai |
|Koncepcinis modeliavimas | | |
|Sistemos projektavimas | | |
|Priedų generavimas | | |

Pav.3

PAGRINDINĖS ORGANIZACIJOS VEIKLOS MODELIAVIMAS

Čia nagrinėjami procesai, aprašantys organizacijos veiklą, technologiniai darbo ypatumai. Šio etapo tikslas yra sukurti esamų procesų modelius, parodyti jų netobulumus ir nustatyti galimybės tuos trūkumus ištaisyti. Tas etapas nėra būtinas jei esama technologija ir organizacijos struktūra yra aiški ir nereikalauja jokų pakeitimų. Tačiau yra priemonės, kurių pagalba patogu kurti vaizdžias diagramas, parodančias procesus ir ryšius tarp jų.

Dalykinės srities Koncepcicino modelio kūrimas

Kuriami detalūs modeliai, kurie aprašo reikalingą organizacijai informaciją, funkcines ypatybes. To pasekoje yra sukuriami dviejų tipų modeliai- informaciniai, atspindintys struktūrą, dalykinės srities dėsningumus. Kitas modelio tipas yra funkcinis, kuris atspindi sprendžiamo uždavinio ypatumus.

Sistemos projektavimas ir realizacija

Remiantis koncepciniais modeliais yra formuojamos techninės būsimosios sistmos sistemos specifikacijos, nustatoma DB struktūra ir sudėtis, aprašomas programinių modulių rinkinys. Pirmasis projektinių specifikacijų variantas gali būti gaunamas automatiškai, naudojant specialias utilitas naudojant koncepcinių modelių duomenis.
Pagaliau realizacijos etape sukuriamos programos , kurios atitinka visą projektinę specifikaciją. Naudojant generatorius galima visiškai automatizuoti tą procesą, iš esmės sutrumpinti sistemos kūrimo etapą.
Designer/2000 yra sudarytas iš komponenčių Priėjimo prie Repositorijaus priemonės Repositoriaus valdymo priemonės Dalykinės srities analizavimo priemonės Konceptualaus modeliavimo kūrimo priemonės Sistemos projektavimo priemonės Priedų generatoriai:

|GENERATORIAI |
|Repozitoriaus objektų generatorius |
|Matricinis diagrameris |
|Administravimo priemonės |
|Procesų modeliavimo priemonės |
|ER-modelių diagrameris |
|Funkcijų chierarchijos diagrameris |
|Duomenų srautų diagrameris |
|Priedų struktūros diagrameris |
|Parametrų navigatorius |
|Procedūrų logikos navigatorius |
|DB diagrameris |
|Modulių diagrameris |
|Serverio generatorius |
|Formų generatorius |
|Ataskaitų generatorius |

Pav.4.

REPOZITORIUS- specializuota projekto duomenų bazė

Visos specifikacijos ir modeliai, susiję su projektu ir atsirandantys bet kuriame gyvavimo ciklo projektavimo etape, saugomi spec. DB –repozitoriuje. Darbas prie projekto yra darbas su šia DB. Tai įvairių specifikacijų įvedimas ir jų korekcija, jų pilnumo ir atitikimo projektui patikrinimas. Tame pačiame repozitoriuje gali būti keli priedai. Priėjimas prie repozitoriaus realizuotas per patogų objektiškai orientuotą interfeisą. Visi duomenys pateikiami pagal chierarchiją ir galima dirbti einant nuo vieno lygio prie kito lygio. Repozitoriaus valdymo priemonės panašiam stiliuje realizuoja administravimo priemones, įskaitant programinių priedų kūrimą ir šalinimą, galimybę bet kokiam vartotojui prieiti prie duomenų, leidžia vienam priedui naudoti kito priedo duomenis, eksportuoti ir importuoti priedus, esančius repozitoriuje.

MODELIAVIMAS, ANALIZĖ IR DALYKINĖS SRITIES REORGANIZACIJA.

Skirtas analizuoti ir aprašyti organizacijos dalykinę veiklą, vizualiam pagrindinių technloginių procesų komunikavimų atvaizdavimui. Bendras veiklos modelis pristatomas diagramų rinkiniu, kurių kiekviena aprašo atskirus procesus, suskaidant juos į atskirus tarpusavyje susijusius subprocesus: bazinį procesą, proceso žingsnius, duomenų srautus, duomenų saugyklą, organizacinius vienetus. Diagrama kuriama iš standartinių elementų, kurių pagrindiniai yra pateikti 5 pav., o 6 pav. Parodytas bendras diagramos vaizdas.

| |
|Bazinis procesas; |
|Proceso žingsnis; |
|Duomenų srautas; |
|Duomenų saugykla; |
|Organizacinis vienetas; |

Pav.5

Pav.6

Bazinis procesas- procesas, apibrėžiantis bendrą kontekstą visiems diagramos subprocesams. Proceso žingsnis – tam tikra apibrėžta veiklos dalis pagrindinio proceso ribose. Jis gali tapti naujo proceso ar naujos diagramos pagrindu. Srautai- aprašo informacijos perdavimą arba materialinių objektų perdavimą tarp dviejų procesų žingsnių arba tarp proceso ir saugyklos. Saugykla- skirta tam tikram informacijos fondui arba materialiniam fondui saugoti ir kaupti. Organizaciniai vienetai –pristato organizacijos struktūrą. Leidžiama chierarchinė organizacijos struktūra. Įvykiai- gali būti įėjimo ir išėjimo. Naudojami ryšiams tarp įvairių procesų diagramų.

Visi šie elementai ir jų vaizdavimas diagramoje pateiktas pav.6 Tikslinant modelius, klasifikuojami procesų žingsniai (duomenų srautai, sprendimai, ataskaitų formavimai) , tipizuojami srautai (duomenų srautai, materialūs sandėliai) ir kiti elementai. Kiekvienam tipui galima naudoti nuosavus grafinius vaizdavimus.

KONCEPCINIS DALYKINĖS SRITIES APRAŠYMAS

Kuriant taikomąją programą svarbiausia yra sukurtas teisingas koncepcinis modelis, kuo smulkiau ir detaliau aprašantis dalykinės srities ypatybes, sprendžiamų uždavinių būdą ir informacijos resursus bei jų būtinybę, techninius apribojimus. Rezultate turi būti sukurti dviejų tipų modeliai- informacinis, kuris atspindi informacines sistemas ir ryšius tarp jų, ir funkcinis modelis, kuris aprašo technologiją ir informacijos apdorojimo būdus. Standartinės CASE metodikos priemonės tam naudoja modelių kūrimo priemones “Esybė-ryšys”, arba kitaip tariant, ENTITY RELATIONSHIP MODEL. Toks formalizmas leidžia atvaizduoti informacinius poreikius vartotojui patogiu ir vaizdžiu būdu ir tai leidžia gerai bendrauti projektuotojui su vartotoju, tikslinant vartotojo poreikius ir organizacijos veiklą. Teorinis pagrindas yra žinomas modelis “Esybė-ryšys”. Jo pagrinde yra įsitikinimas, kad dalykinė sritis sudaryta iš atskirų objektų, kurie yra tarpusavyje susiję tam tikrais ryšiais. Objektai aprašomi įvairiais parametrais arba atributais. To paties tipo objektai aprašomi tais pačiais parametrais ir apjungiami į aibes arba klases. Tokios klasės vadinamos esybėmis. Konkretūs objektai, sudarantys klasę, vadinami atatinkamos esybės egzemplioriais. Tarp esybių aprašomi įvairių tipų ryšiai: vienas- su- vienu; vienas- su- daug ir kiti. ORACLE firma CASE metodikoje naudoja spec. metodą, artimą dvejetainiam ER modeliuiį. Šiuo atveju ryšiai gali būti nustatyti tik tarp dviejų esybių. Be to ryšiams negalima užduoti parametrų. Bendros dalykinės srities struktūros vaizdingam pristatymui visos specifikacijos vaizduojamos grafiniam pavidale – kaip ER diagramoje. Šioje diagramoje objektai vaizduojami stačiakampiais, o ryšiai linijomis, jungiančiomis atatinkamus objektus. Ryšio tipo nurodymas (vienas-su-vienu ar vienas-su-daug) reiškia įvestą tam tikrą semantinį apribojimą. Diagramoje kiekvienam ryšio tipui naudojamas jam būdingas grafinis pristatymas. Jei bet kuris esybės A egzempliorius gali būti susijęs su keliais egzemplioriais esybėje B, tai iš stačiakampio- esybės A pusės linija, reiškianti ryšį, papildoma specialiu simboliu (varnos koja). Be to ryšiui galima nurodyti, ar tas ryšys yra būtinas įeinančiai į ją esybei ar ne. Jei bet koks esybės A egzempliorius turi būtinai būti surištas su kokiu nors egzemplioriumi esybėje B, tai prieinanti prie stačiakampio A pusės linija privalo būti ištisinė, priešingu atveju – ji punktyrinė.

Paveiksle parodyta, kad esybei “darbuotojas” ir “skyrius” nustatytas ryšys, nustatantis žmonių pasiskirstymą tarp skyrių. Šiuo atveju diagrama modeliuoja sekančius semantinius apribojimus:

❖ Kiekvienas darbuotojas turi būtinai dirbti konkrečiame skyriuje, bet jis negali dirbti keliuose skyriuose. ❖ Bet kokiame skyriuje gali būti keli darbuotojai, bet leidžiama, kad būtų skyriai kuriuose nėra nei vieno darbuotojo.

Be pačios diagramos kiekvienai esybei reikia specifikuoti aprašomuosius parametrus, įvairias kiekvieno parametro charakteristikas. Visa ši informacija sudaro informacinį koncepcinio modelio aprašą. Dalykinės srities funkciniai aspektai aprašomi funkcijų chierarchijos ir duomenų srautų diagramų pagalba. Šios diagramos atspindi esamos organizacijos struktūros veiklą, technologines informacijos perdirbimo procesų ypatybes ir kuriamos pagal metodologiją “iš viršaus žemyn”. Pradedant nuo pačios bendriausios funkcijos, aprašančios visą organizacijos veiklą, analitikas palaipsniui suskaldo šią diagramą į smulkesnes (detalesnes) funkcijas ir šis skaidymo procesas tęsiasi naujoms diagramoms, gautoms anksteniame funkcijų lygyje. Baigiasi tada, kai funkcijos, gautos žemiausiame lygyje jau yra nebeskaidomos, t.y. jos tampa elementarinėmis. Funkcijoms specifikuojama su kokiais objektais jos dirba, kokie veiksmų tipai tada vyksta (sukūrimas, šalinimas, modifikacija) objektų ar jų parametrų lygyje. Be to gali būti aprašyti veiksmai, iškviečiantys vieną ar kitą funkciją. Papildomai prie funkcijų chierarchijos, organizacinės struktūros funkcionavimo ir informacijos technologinių apdorojimų aprašymui naudojama dar viena diagramos rūšis –duomenų srautų diagrama. Šios diagramos tarnauja kad parodyti duomenų judėjimą organizacinės struktūros darbo procese ir yra plačiai paplitęs modeliavimo būdas, gerai žinomas daugeliui analitikų, projektuotojų o kartais ir vartotojų. Kiekvienai neelementarinei funkcijai kuriama diagrama, kurioje vaizduojami informaciniai ryšiai tarp tos funkcijos sudedamųjų dalių, nurodant šaltinius ir duomenų priėmėjus, laikino informacijos saugojimo vietas.

Modeliavimo procesas leidžia sukurti naujus procesus. Diagrama, sukurta iš proceso žingsnių, rodo kurie žingsniai kuria produktą arba kurie atlieka aptarnavimą įmonės veikloje, o taip pat informacijos srautus tarp jų. Kai kurie produktai ar servisas gali būti naudojami už organizacijos ribų. Kiti procesai yra vidiniame įmonės aptarnavime.
Procesų modeliavimas leidžia sukurti procesų diagramas, modeliuojant įmonės ar organizacijos veiklą. Duomenys iš procesų diagramos yra talpinami Oracle Designer saugyklą ir juos galima naudoti per kitus Oracle Designer įrankius.
Procesų žingsniai yra saugomi saugykloje kaip funkcijos, kurias galima pasiekti naudojant Funkcijų hierarchijos diagramerį.
Proceso žingsnis atspindi individualią užduotį veiklos procese. Kiekvienas veiklos procesas įmonėje gali būti padalintas į individualius proceso žingsnius. Kai proceso žingsnis yra saugomas saugykloje, jis saugomas kaip veiklos funkcija.

Duomenų srautas atspindi informacijos judėjimą tarp atskirų procesų žingsnių (elementų) diagramje.

Trigeris yra įvykis, kuris inicijuoja veiklos procesą, kurį atspindi procesų diagrama.

Rezultatas (outcome) yra formuojamas vykdant veiklą (proceso žingsnius) , kurie yra procesų diagramoje.

Esybių ryšių diagrama
Bet kokia aplikacija saugo ir manipuliuoja informacija, taigi tai yra svarbi sistemos projektavimo dalis. Tai yra informacijos modelio konstravimas pagal jos poreikius organizacijoje. Informacijos modelis veiks kaip schema projektuojant naujus sistemos komponentus ar ją tobulinant. Viena iš technikos priemonių, modeliuojant informacijos poreikius organizacijoje, yra esybių ryšių modeliavimas. Esybių ryšių modeliavimas apima svarbių organizacijai objektų identifikavimą (esybes), šių objektų savybes (atributus, kitaip laukus) ir kaip jie yra vienas su kitu susiję (ryšiai)
Esybių ryšių diagrameris yra vienas iš įrankių , kuris leidžia sukurti esybių ryšių modelį kaip diagramą, kuri rodo informacijos elementus ir kelius, kaip jie yra logiškai susieti.

Ryšiai yra įvardinta sąsaja tarp esybių. Diagramoje grafiškai indikuojami svarbiausi ir neprivalomi ryšiai.
Atributas yra bet kokia detalė, kuri nustato objekto kokybę, identiškumą, klasę ar išreiškia esybės būseną.
Unikalus identifikatorius yra atributų kombinacija ir/arba ryšiai, kas leidžia unikaliai apibrėžti esybę. Jei atributas yra būtinas, jis nustatomas kaip būtinas (mandatory). Jei atributo reikšmė ne visada reikalinga, jis aprašomas kaip neprivalomas (optional).
Duomenų tipas, atspindimas atribute, yra nustatomas per atributų formatą. Kai kurie formatai reikalauja papildomų apibrėžimų, tokių kaip ilgis ir dešimtainių pozicijų skaičius. Atributai gali būti susieti su domenais (bendras nustatymas savybių, kurios tinka objektų grupei). Kiekvienas įvykis esybėje gali būti unikaliai identifikuojamas vienu ar keliais atributais.

3 pamoka

Funkcijos yra sudėtos į hierarchiją. Ji rodo informaciją, naudojamą funkcijoje kaip esybes ir atributus. Kiekviena funkcija hierarchijoje yra išskaidyta iki žemiausio lygio kaip tik įmanoma ją identifikuoti. Tai yra elementarinės funkcijos, kurios tampa formomis, ataskaitomis ar utilitomis galutinėje sistemoje.
Funkcijų hierarchijos diagrameris naudojamas išskaidyti funkcijas, apibrėžti elementarines funkcijas ir parodyti kaip funkcijos naudoja duomenis.

Procesų modelis rodo procesų žingsnius. Visi procesų žingsniai buvo užrašyti į saugyklą kaip funkcijos, bet tik kai kurios iš jų yra aptarnaujamos automatiškai, kai kurios iš jų yra vykdomos rankinkiu būdu ir tai bus rankinis procesas (pvz. sudėti produktus į dėžutę).

Norint sukurti veikiančias aplikacijas, reikia apibrėžti informaciją, kurią naudos funkcijos. Tai apima specifikavimą, kursukurta funkcija gali atvaizduoti, atnaujinti ar pašalinti duomenis esybėse. Pasirinkus reikiamą funkciją ir atidarius funkcijos dialogo dėžutę , bei atvėrus “Entity usages” , nustatome, pasirinktiems iš sąrašo atributams, reikalavimus. Tai atliekame visoms funkcijoms. Kai turime specifikuotas esybes ir kaip jos yra naudojamos veikloje, specifikuojame atributus nurodydami kaip funkcijos naudoja tų esybių atributus ir ką jos gali daryti.

Turint aprašytas esybes, naudojamas veiklos funkcijose, ir kaip tos esybės yra naudojamos, jūs aprašote kaip funkcijos naudoja tų esybių atributus, apimant ir tai ką funkcijos gali daryti: • Sukurti ar įterpti reikšmę į neprivalomą atributą • Pateikti reikšmę iš atributo • Atnaujinti reikšmę atribute • Pašalinti reikšmę iš atributo.

Tam galima pasinaudoti Function/ Atribute Matrix utilita, sukuriant taisykles visiems atributams esybėse, naudojamose funkcijose.
Pasirinkus reikiamas funkcijas iš atsidariusio sąrašo ir spustelėjus OK langas užsidaro ir atributų naudojimo taisyklės yra sukuriamos. Kad įsitikinti, jog tikrai taip yra, galima pasinaudoti Edit Function dialogo langelį ir parodyti Atribute Usages kortelę kiekvienai esybei, naudojamai funkcijoje. Bus parodytas atributų sąrašas ir langeliuose pažymėtos naudojimo taisyklės. Prasukus iki komentarų stulpelio matysite kad sistema sukūrė šias taisykles. Tuo baigiame darbą su funkcijų hierarchijų diagrameriu.

Toliau transformuojame duomenų modelį į lentelių projektą. Kai esybių ryšių modelis yra įrašytas į saugyklą, reikia specifikuoti objektus, kurie reikalingi veiklai ir apie kuriuos informacija turi būti patalpinta. Kitas žingsnis yra suprojektuoti duomenų bazę, kurioje ši informacija bus saugoma.

Database Design Transformer yra vienas iš įrankių, kuris leidžia sukurti ir patvirtinti duomenų bazę, paremtą esybių ryšių modeliu, aprašytu saugykloje. Rezultate duomenų bazė projektuoja eilę duomenų bazės objektų apibrėžimų, įskaitant ir lentelių apibrėžimus. Database Design Transformer (DDT) taip pat sukuria ir patvirtina papildomus elementus, kurie reikalingi projektavime. Kaip ir esybių ryšių modelis, duomenų bazės projektas generuojamas ir talpinamas saugykloje. Vėliau yra naudojami įrankiai, skirti sukurti pačiai duomenų bazei, remiantis esamu projektu. Database Design Transformer naudojamas sukurti lentelėms ir kolonėlėms. DDT verčia esybes į lenteles, kad sukurti lentelių aprašymus ir kuria kolonėlių apibrėžimus iš atributų. DDT galima paleisti vykdymui iš Entity relationship diagramer, tačiau taip pat galima leisti ir tiesiai iš Oracle Designer lango, naudojant DDT.

Iš Esybių ryšių diagramerio, atsidarius reikiamą diagramą ir pasirinkus utilitą –Database Designer Transformer reikia pasirinkti All Enteties ir paspausti mygtuką Run

Po to sekant nurodymus, kurie yra labai detalūs, atliekame duomenų bazės transformaciją., t.y. sukuriame lentelių aprašymus. Lentelės vardas yra daugiskaitos versija iš esybės vardo su tarpais verčiamais į pabraukimus. Kolonėlių vardai yra atributų vardai,su pabraukimais vietos tarpų. Baigiam darbą išeidami iš diagramerio, bet čia sukuriame tik lentelių ir kolonėlių aprašymus.

5 pamoka Toliau tobuliname duomenų bazės projektą, kuris sukurtas iš esybių ryšių modelio, sudarytas iš eilės tarpusavyje surištų lentelių, kolonėlių ir apribojimų (taisyklių). Tai dažniausiai vadinama kaip pirminis duomenų bazės projektas. Objektai šiame projekte gali būti pateikti vienoje ar keliose serverio modelio diagramose ir tobulinami iki lygio, reikalingo tarpusavio sąryšiui nustatyti.

Kai pirminis projektas yra parašytas, galima pradėti patobulinimus ir sukurti nutylėjimus kaip sugeneruotos aplikacijos naudos duomenis. Duomenų bazės tobulinimo ir praturtinimo procesas yra vienas iš svarbiausių uždavinių sistemos aplikacijos vystymo gyvavimo cikle. Designer Editor iš Oracle Designer lango leidžia modeliuoti DB projektą ant serverio modelio diagramos. Kiekviena serverio modelio diagrama atspindi DB objektų rinkinį, kurie gali būti fiziškai išdėstyti tarp įvairių DB arba vienoje DB. Naudojant Designer Editor galima pridėti daugiau informacijos nei yra numatyta DDT sukurtame DB projekte

6 pamoka DB kūrimas

Turint DB projektą, naudojant Server Generator galima sugeneruoti serverio pusės sistemos komponentus. Server Generator gali sukurti objektus ant lokalinės ar nuotolinės DB iš apibrėžimų, esančių saugykloje. Oracle Designer gali paimti lentelės aprašymą, sukurtą per DDT ir sukurti duomenų bazę, kurią naudos aplikacijų sistema duomenims į bazę patalpinti ar juos atspindėti.

DESIGNER/2000 koncepcinio modeliavimo priemonės yra visa eilė grafinių redaktorių, kurie palaiko koncepcinio modelio lygio informacinius ir funkcinius modelius. Tai yra ❖ Grafinis Esybių –ryšių diagrameris (redaktorius) ❖ Grafinis funkcijų chierachijos diagrameris ❖ Grafinis duomenų srautų diagrameris.
Kiekvienas iš šių redaktorių (diagramerių) duoda patogias priemones darbui su skirtingo tipo diagramomis. Be pačios diagramos vaizdavimo kiekvienas iš redaktorių leidžia įvesti papildomą informaciją apie atskirus diagramos elementus.

PRIEDŲ PROJEKTAVIMAS

Projektavimo metu formuojamos visos būsimos sistemos specifikacijos, aprašančios struktūrą ir pagrindinius sistemos komponentus. Kaip ir ankstesniame lygyje, šios specifikacijos atskiria informacinius ir funkcinius aprašymus į duomenų bazės aprašymą ir programinių modulių aprašymą.
Aprašant DB nurodoma, kokios lentelės į ją įeina, specifikuojamos pagrindinės šių lentelių charakteristikos, kiekvienos iš jų stulpelių sudėtis, patikslinami stulpelių parametrai, apribojimai galimoms reikšmėms, reikšmės pagal nutylėjimą ir kita. Taip pat specifikuojami apribojimai DB vientisumui. Be to, aprašomi papildomi DB objektai: tai indeksai, klasteriai ir kita, kurių paskirtis yra pagreitinti darbą su DB.
Funkcinės sistemos galimybės nustatomos įvairių modulių specifikacijomis, kurių pagrindiniai yra : ekraninės formos, leidžiančios vartotojui prieiti prie informacijos DB, ataskaitos, naudojamos duomenų išvedimui specialia forma, kuri yra patogi vartotojui tolimesnei analizei, meniu, aprašantys sistemos darbo logiką, procedūriniai moduliai.
Manoma, kad šie moduliai leidžia aprašyti pilną sistemos funkcionavimą kuo mažiau naudojant procedūras, parašytas naudojant išorines programavimo kalbas. Visos projekto specifikacijos kuriamos koncepcinio lygio modelio pagrindu ir turi užtikrinti visų komponenčių ir juose nurodytų reikalavimų bei apribojimų darbą.
Pirminis specifikacijų variantas sukuriamas automatiškai naudojant specialias utilitas: • Automatinio DB specifikavimo generavimo utilita, naudojanti Esybių –Ryšių modelį. • Modulių specifikacijos pagal funkcijų chierachijos ir duomenų srautų modelį generavimo procedūra.

Su automatinio DB projekto generavimo utilita remiantis ER diagrama bus sukurtos būsimos DB specifikacijos- jos sudėtis, kiekvienos lentelės stulpelių rinkinys, patikslintos jų charakteristikos, apribojimai ir vientisumo aprašymai. Generuojant DB schemą pagal ER modelį kiekvienai esybei skirima lentelė, atributams – stulpeliai, o kiekvienam ryšiui sukuriami papildomi stulpeliai ir nustatomi išorinių raktų vientisumo apribojimai. Potipiai esybių ryšių ER modelyje kuriami DB schemoje kaip viena bendra lentelė arba kaip keleto lentelių visuma – kievienam potipiui atskira.
Pagal funkcijų chierarchiją ir duomenų srautų diagramą gali būti automatiškai sugeneruota IS priedų programinių modulių specifikacija, aprašanti bendras modulių charakteristikas, su kokiomis lentelėmis dirba kiekvienas iš jų, galimi veiksmai su šiomis lentelėmis ir t.t. Analizuojama funkcijų chierarcijos diagrama ir kiekvienai elementarinei funkcijai kuriama atskira modulio specifikacija. Modulio tipas nustatomas pagal nustatytas taisykles, atatinkamai su funkcijai su šia esybe nurodytu darbo pobūdžiu. Pvz. Jei žinoma, kad funkcija naudoja esybę tik dėl informacijos nuskaitymo, tai skaitoma, kad jai tinka ataskaitos tipo modulis. Numatyta taip pat galimybė “apjungti” kai kurias atskiras funkcijas, t.y. sukurti vieną modulį iš kart dėl kelių skirtingų elementarinių funkcijų. Tam tarnauja taip pat funkcijų naudojimosi esybėmis charakteris. Jei dvi funkcijos dirba su tomis pat esybėmis, ir vienodai jas naudoja, tai tai gali būti pagrindas sukurti joms vieną modulį. Vykdytojui suteikiama galimybė reguliuoti funkcijų “apjungimo” lygį, pasirenkant vieną iš nurodytų kriterijų.
Darbui su įvairaus lygio specifikacijomis DESIGNER/2000 numatyti įvairūs grafiniai redaktoriai., kurių kiekvienas orientuotas atskirai konkrečiam specifikacijos tipui. Šiam reikalui numatyti : • DB schemos redaktorius • Ryšių tarp modulių redaktorius • Duomenų panaudojimo redaktorius

Be tiesioginio diagramų kūrimo, kiekvienas redaktorius leidžia įvesti papildomą informaciją, patikslinančią kiekvieną diagramos elementą. (Tai kiek eilučių ekraninėje formoje skirta duomenų talpinimui iš pagrindinės lentelės, nurodyti išvedamų duomenų formatą., nurodyti grupavimą ir kita)

• Pagal išorinį vaizdą DB schema panaši į ER diagramą.. Paprasčiausiu atveju, kai ER diagramoje nenaudojami potipiai, gauta pagal nutylėjimą DB diagrama gali sutapti su ER diagranma. Tačiau netgi tuo atveju DB pirminis variantas gali būti papildytas tam tikromis detalėmis, kas ir pakeičia pačią diagramą. • Ryšių tarp modulių diagrama duoda aiškų vaizdą apie priedo struktūrą pagal tai kaip santykiauja tarpusavyje įvairūs moduliai. Iš bendro vaizdo diagrama panaši į funkcijų chierachiją. Tačiau šiuo atveju modulių ryšių diagramoje chierarchinė priklausomybė reiškia vienų programinių modulių iškvietimą iš kitų programinių modulių dirbant programiniam priedui. Ši diagrama yra pagrindas pagrindinio meniu (pirminio varianto) generavimui. • Duomenų panudojimo modulyje schema aprašo atskiro programinio modulio struktūrą ir kaip jis naudos duomenis. Kaip ir DB schemoje čia stačiakampiais parodomos lentelės naudojamos modulyje, o linijom tarp stačiakampių vaizduojame ryšius tarp jų.

Be šių trijų redaktorių yra numatyta spec. Priemonė, kuri leidžia nustatyti modulius kaip procedūras, parašytas PL/SQL pagalba. Tai procedūrinės logikos navigatorius kuris leidžia kurti procedūras naudojant metodą “Surask ir pasirink”. Tai reiškia, kad vietoj to, kad rašyti opetratorius programos kode pačiam , galima tik pasirinkti reikiamą konstrukciją iš katalogo. Tai labai supaprastina darbo procesą. Pats galimų PL/SQL kalbos konstrukcijų ir DB objektų katalogas pateiktas kaip tipų chierarchija su atatinkamomis paieškos ir peržiūros priemonėmis.

PRIEDŲ GENERATORIAI

Į DESIGNER/2000 sudėtį įeinantys generatoriai skirstomi į dvi grupes: serverio ir klientinės dalies generatoriai. Serverio dalies generatorius automatiškai kuria, remiantis DB specifikacijomis, programos SQL tekstus , naudojant visas DB nustatytas taisykles, įskaitant trigerius, saugomas procedūras ir kita.
Klientinės dalies generatorius automatiškai kuria programų modulių tekstus pagal modulių specifikaciją, kuri yra aprašyta repozitoriuje. Visi modulia klasifikuojami pagal tipus, kurių pagrindiniai yra ekraninės formos, ataskaitos, procedūros. Kiekvienam tipui yra atskiras generatorius, kurio darbo rezultatas yra programa, parašyta programavimo kalba, kuri atatinka tam tipui:
Formų generatorius sukuria periedą ORACLE/Forms, ataskaitos generatorius leidžia sukurti procedūrą PL/SQL kalboje arba palaiko ORACLE/Report.

Pradinė informacija bet kokio generatoriaus darbui yra DB lentelių specifikacija ir modulių specifikacija. Modulio specifikacijoje nurodoma tokie parametrai, kaip pavadinimas, tipas, kai kurios išorinio pristatymo charakteristikos. Be to išvardijamos lentelės, ir operacijos, kurios gali būti atliekamos su kiekviena iš jų ( išrinkimas, įvedimas, redagavimas, šalinimas), taip pat nurodoma kokie stulpeliai bus naudojami šiame modulyje. Kiekvienas stulpelis gali būti aprašomas įvairiais parametrais, įskaitant ir formatą, rūšiavimo būdą , pagrindinės operacijos su duomenimis, galimybė automatiškai generuoti reikšmes įvedant naują įrašą. Paprasčiausiu atveju galima panaudoti standartines parametrų reikšmes, nustatomas pagal nutylėjimą, kas labai sutrumpina ir palengvina darbą, kuriant pirminį programos priedo variantą.
Be šios informacijos, apie modulių specifiką, generatorius naudoja duomenų lentelių ir ryšių tarp jų specifikaciją.Tai leidžia negalvoti kaip tarpusavyje yra surištos lentelės, iš kokių lentelių imami duomenys vieno ar kito stulpelio užpildymui, kokie yra būtini papildomi veiksmai, kad pakeisti tos lentelės turinį, kad nepažeisti duomenų vientisumo principo ( šalinant duomenis iš lentelės, gali būti reikalinga kontrolė, ar nėra kreipinio į šiuos duomenis iš kitų lentelių) ir t.t.
PVZ. Jei mes kuriame ekraninę formą lentelei DARBUOTOJAI, tai nebūtina įtraukti į naudojamų lentelių skaičių, lentelę SKYRIAI kaip duomenų šaltinį stulpeliui SKYRIUS lentelėje DARBUOTOJAI.. Generatorius, analizuodamas DB struktūrą , automatiškai sukuria teisingą galimų reikšmių sąrašą ir įtraukia į programos tekstą visus įmanomus patikrinimus apie įvedamų duomenų teisingumą. Toks generatorių darbo principas yra svarbus palaikant programinių priedų darbą: esant būtinybei pakeisti DB schemą (pridėti naują lentelę, kuri logiškai surišta su jau esamomis) galima neįnešti jokių pakeitimų į esamų modulių specifikacijas, o užtenka tik pergeneruoti ir visi pakeitimai programos tekste bus sukuriami ir įnešami automatiškai..
Nežiūrint į tai, kad modulių specifikacijos repozitoriuje aprašomos tik bendriausiais bruožais, be formų ir ataskaitų įvairių išorinių detalių patikslinimo ar funkcionavimo ypatybių, yra galimybė papildomai nustatyti įvairius parametrus, kurie valdo generatorių darbą. Todėl esant tai pačiai specifikacijai galima gauti ir pagal išvaizdą ir pagal funkcines ypatybes labai skirtingus programinius priedus. Vėliau, galima keisti sugeneruotą programinį tekstą, naudojant “Žemutinio” lygio priemones, tokias kaip DEVELOPER/2000. Tačiau čia atsiranda tam tikri pavojai darant pakeitimus DB schemoje, kadangi pergeneruojant senoji specifikacija išnyksta. Tokiai situacijai išvengti DESIGNER/2000 numatyta priemonė, vad. Regeneracija. Tada nevykdomas pergeneravimas, bet seno programinio teksto redagavimas.

Literatūra

Barker, R.. (1990), CASE Method Entity Relationship Modeling.. Wokingham, England, Addision-Barker, R and Longman, C. (1993) CASE Method Functio and Proxcess Modeling. Wokingham, Addision- Wesley, Barker, R. Et al. (1990).CASE Method Tasks and Deliverables Modeling. Wokingham, England, Addision-Weslay, Barker, . and Clegg, D. (1994) CASE Method Fast-Track A RAD Ap, Wokingham

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI

Kas yra reliacinis DB modelis
Kas yra struktūrinė informacija DB
Kas yra prasminė informacija DB
Kas sudaro DB įrašą, t.y. kas yra DE( Duomenų elementas)
Kokie yra keliami reikalavimai laukų reikšmėms
Kas yra atributas, atributo vardas, atributo tipas
Kuo skiriasi reliacinis DB modelis nuo kitų
Kas yra kategorijų vientisumas
Kas yra nuorodų vientisumas
Kas yra funkcinės priklausomybės
Kokias žinote (tris tipus) funkcines priklausomybes
Kas yra normalinė forma, kokias jas žinote
Kas yra duomenų normalizavimas ir kaip jis atliekamas (pateikite savo žiemos sesijos kursinio darbo DB normalizavimo kelią)
Kas t.y. Informacinė sistema(IS), kokia jos pskirtis įmonėje, kokias žinote IS
Kam gali būti skirtos IS
Kas t.y. taikomoji programinė įranga
Kas apibrėžia organizaciją (T.y. kas ją sudaro)
Kas apibūdina organizaciją
Kaip IS kitimas yra susijęs su organizacijos veiklos kitimu
Kokius žinote IS programinės įrangos tipus
Kas t.y. informacinių sistemų gyvavimo ciklų kūrimo modelis, kokius juos žinote.
Kas tai yra organizacijos veiklos modeliavimas
Kas tai yra dalykinės srities koncepcinis modelis
Kas tai yra organizacinis vienetas. Ką reiškia chierarchinė struktūra organizacijoje
Kas yra procesas ir kokiu procesų tipus žinote
Kas yra proceso žingsnis
Kas yra srautas ir kokius srautų tipus žinote.

-----------------------
DARBINE_VEIKLA
Paskyrimo_DATA
Pareigos

Darbuotojo_NR

DARBUOTOJAI

Darbuotojo_NR

Pavadrė

Skyriaus_NR

Alga

Darbo_NR

SKYRIUS

Skyriaus_NR

Pavadinimas
Vadovas
Biudžetas

ALGOS_KEITIMAI
Keitimo_DATA

Alga

Darbuotojo_NR

DARBAS

Darbo_NR

Darbo_APRASYMAS
Skyriaus_NR

Įeiga

Išeiga

Apdorojimas

Valdymas

PROGRAMINĖ
ĮRANGA

Techninė įranga

DB

Kompiuterinis tinklas

Žmonės

Veiklos strategija,
Taisyklės,
Procedūros.

ANALIZĖ

PROJEKTAVIMAS

REALIZAVIMAS

Vartotojo reikalavimų analizė
Vartotojo reikalavimų specifikacija

Reikalavimų programinei įrangai specifikavimas
Sistemos architektūros projektavimas
Detalusis IS projektavimas

IS kodavimas
Programų testavimas
Sistemos testavimas
IS eksploatavimas
IS palaikymas

BIBLIOTEKA

KNYGYNAI

LEIDYKLOS

CENTRINĖ
BIBLIOTEKA

DIREKTORIAUS
PAVADUOTOJAS

BUHALTERIJA

BIBLIOTEKININKAS

Knygos L

Sąskaitos faktūros

Sąskaitos faktūros

Sąskaitos faktūros

Knygos K

Knygos CB

Užpildyto sisteminėss kortelės

Ataskaita 01

Ataskaita 02

Ataskaita 03

Knygynas

Leidykla

Centirnė Biblioteka

1

2

3

4

5

Skaitytojai

Nurašymo aktai

Makulatūra

Bibliotekininkė

Direktoriaus pavaduotojas

Buhalterija

6

6

ATASKAITA 01

ATASKAITOS sudarymo data

Informacija apie knygas

Sutarties numeris

Pastabos

Knykos autorius

Knygos pavadinimas

Sutarties pasirašymo data

Didmeninė kaina

Pristatymo sąlygos

Sutarties tipas

Proceso žingsnis

Duomenų srautas

Organizacinis vienetas

Duomenų saugykla

DARBUOTOJAS

SKYRIUS

Similar Documents

Premium Essay

Winsnort and Apache Installation Instructions

...setup c drive, 8000, set d drive for rest in windows setup Mandatory prerequisites Only use the support programs included our 'AIO Software Pak'! Fresh install of Windows 2000/XP/2003 All Service Packs and Patches applied Hard Drive Partition 'C:/' (System) - Min 5 Gigabytes Hard Drive Partition 'D:/' (System) - Min 60 Gigabytes Make SURE the sensor has a Static TCP/IP settings and can get to the Internet Deactivate any Firewall application on the Windows Intrusion Detection System (WinIDS)! The new WinIDS sensor MUST be allowed to see ALL the network traffic. We would strongly suggest that the Microsoft Baseline Security Analyzer (MBSA) is used to identify and correct common security miss configurations and resolve each issue prior to starting this install. Pre-installation Tasks -Make SURE that 'Internet Information Services' has been removed prior to starting this guide. If your unsure, go into the add/remove programs, select 'add/remove windows components', make SURE the 'Internet Information Services' radio box is unselected, if selected, unselect 'Internet Information Services', and remove the application, and all associated components. -Edit hosts file 127.0.0.1 winids Download the 'WinIDS - All In One Software Pak' and extract the contents into the d:\temp folder. Installing the Basic Windows Intrusion Detection System (WinIDS) Install WinPcap Navigate to the d:\temp folder, double left-click on the 'WinPcap...' file, left-click...

Words: 4494 - Pages: 18

Premium Essay

Riodan Manufacturing

...Riodan Manufacturing Compared to the expansion and growth of business companies have witnessed throughout history, modern companies face many challenges and have some of the most advanced tools to be utilized. The invention of the modern day computer systems has revolutionized the way companies do business and allow for unprecedented growth. Unfortunately, the failure to embrace and understand this technology will lead to the down fall of even the largest corporate empire. Riodan Manufacturing is one of these companies. Riodan is an international company with locations in Georgia, Michigan, and Hangzhou, China. Having locations spread across the globe poses a challenge for the companies Information Technology Department. Having a good understanding of the company’s size and needs, the IT department helps ensure the company’s overall success. Riordan Manufacturing employs over 550 people, and has annual earnings of $46 million dollars. (Apollo Group, Inc., 2013) Riodan needs to find a way to align its IT Strategy and Business Strategies to ensure its future growth and profitability. The purpose of this paper is to identify the weakness in Riodan’s current information systems and make suggestions what improvements need to be made, leading to improved profits. The Financial and Accounting department will require several upgrades to both hardware and software to ensure the transition is not only seamless, but also easily upgradable in the future as well. After examining all of...

Words: 2539 - Pages: 11

Free Essay

Delphi

...Delphi: The bellybutton of the ancient world Look beyond simply the famed oracular priestess breathing in hallucinogenic gases and you find a place whose past speaks directly to the 21st century. That is the argument of Cambridge University's Dr Michael Scott who is researching how and why Delphi, a small Greek town and religious sanctuary perched on a difficult to reach mountainside, was for 1,000 years the proclaimed the 'bellybutton', the very centre of the ancient world. Famed for its oracle at the Temple of Apollo, he is also examining the evidence of Delphi's many other gods, athletic and musical games and the monuments to unity - as well as civil war - that crowded its religious sanctuaries. Dr. Scott uses the latest architectural plans of the temple of Apollo which reveal for the first time archaeological traces of what may have been the oracular priestess's consultation room inside the temple. He also argues that the town, which drew kings and emperors as well as cities and commoners from all corners of the Mediterranean world and beyond, still speaks as powerfully to us today as it did in the past. He said: "Imagine a place with the wealth of the Swiss banks, the religious power of the Vatican, the advertising potential of the World Cup and the historical importance of all the world's museums combined; that was Delphi. We would all like to know what the future has in store for us. In that, perhaps the most important thing Delphi teaches us is to look inward, to...

Words: 388 - Pages: 2

Premium Essay

Diogene Research Paper

...Diogenes of Sinope was known for being different from the rest of society. Diogenes was popularly known as a Kyon, which in Greek means “dog.” The word cynic derives from Kyon and was later associated with the philosophy of cynicism which is “The end of life is virtue, not pleasure, and it can only be obtained by independence of all earthly possessions and pleasures” (Philosophy.lander.edu) as well as living a “living a life full of virtue in agreement with nature”(Philosophybasics.com). Diogenes lives in a barrel, and he happily demonstrates that there is more to life than just power and riches. The fact that he lives in such a simple manner, shows that he doesn’t need materials to be happy. In Tendryakov’s Revelations next to a Philosopher’s Barrel, Diogenes of Sinope is an outcast in society. Although he was an outcast, he was very popular because of how differently he lived his life and behaved around others. “There was only one person in the city who did not even stir to cast a glance at Alexander, the Macedonian king. He himself was famous both in Corinth and without it—Diogenes of Sinope, the strange sage. (Translator's Private Collection).” Diogenes was not like the rest of the Greeks, he kept to himself and didn’t really care too much for people of power. In this quote, he was the only one to not care for Alexander the Great or anyone else for that matter. The idea of not having any ethical duties in society is hard to imagine. Diogenes was detached from everyday human...

Words: 1142 - Pages: 5

Premium Essay

Sony Barcelona Plant (a)

...Sony Barcelona Plant (A) This paper is written to analysis the case of “Sony Barcelona Plant (A)”. This case is mainly to discuss how was going on in new strategy plan in Europe plants. In this report, there have some of main topics will be discussed which are including that what factors causes STAR project difficult to complete smoothly, how to define a new strategy, what are Information system problems, what are the different opinions in changing the Information system and why to select Oracle ERP Suite. Then, some recommendations will be provided at the end as well. What factors causes STAR project difficult to complete smoothly? 1. According to different real situation or environment, there were different needs among the different plants which made it difficult to create the synthesis hoped for; 2.Not significant advances had been made and the real implementation of any application was not being planned; 3.The NTT consultants’ lack of experience; 4.A lack of commitment because the entire project team was centralized in one location; 5.Production information system was built base on the theoretical idea. How to define a new strategy? 1.Create more flexibility and economies of scale in the production process and in the procurement of common elements; 2.Reduce production time cycles; 3.Improving materials and resource planning and shortening the “time-to-market” and “time-to-delivery” cycles; 4.Reduce inventory costs and improve material planning; 5.Increase collaboration...

Words: 523 - Pages: 3

Free Essay

Maruti Suzuki

...1. Before Maruti Suzuki adopted the Oracle suite their databases were because they were rapidly growing larger and the technology that hosted their data wasn’t keeping up with their growth. Their previous systems weren’t very flexible and were very inefficient. The systems required extensive training and offered low turn around times. 2. The advantages of the company moving to a single vendor is that all of their systems and databases will be compatible with each other which promotes flexibility and makes it easier for the company to expand. Possible risks of using a single vendor could include data loss if the system as a whole were to crash, also if the vendor goes out of business the system could go down. 3. The important business factors management used when evaluating Oracles offerings were, the need for the systems to be simple and easily scalable, the company needed the databases to run multiple processes on a single network, Oracles databases also had to be compatible with legacy systems. 4. Its important that a companies vendors can integrate with legacy systems because the company doesn’t want to pay more money to replace systems already in use, with the use of middleware the company can update old systems instead of crating new ones. 5. Some of the benefits management reported from using oracles suit of products included, data being available online almost immediately, as well as allowing multiple views of data and consolidating accounts which...

Words: 252 - Pages: 2

Free Essay

Provisioning Database Through Oem

...|Manickaraja Kumarappan | IT Infrastructure Standards Provisioning through Oracle Enterprise Manager For document reviewers and modification history, see Table of Contents, Document History. Any change to this document need to be reviewed and approved by Standard team or SME of this Domain. For document modification refer Revision History in next page. Table of Contents 1. Purpose and Scope 3 2. Pre-Install requirements 3 3. EM Deployment Entities that are available today 4 3.1. List of Deployment Procedures 4 3.2. List of Software Library Components 5 3.3. List of Database Templates 5 4. Steps to Provision Oracle Components 6 4.1. Provisioning a RAC Database. 6 4.2. Provisioning a Standalone Database. 17 4.3. Monitoring a submitted procedure. 28 5. Executing root.sh script post install 32 5.1. For CRS install 32 5.2. For RDBMS Install 33 6. Manual Tasks 33 7. Glossary 34 8. Appendix 34 9. References 34 10. Documentation History 35 a. Revision History 35 b. Contributors 35 c. Reviewers 35 Purpose and Scope This document provides complete steps for provisioning an Oracle CRS, RDBMS home and create a vanilla database through Oracle Enterprise Manager (OEM) Cloud control 12c. Pre-Install requirements a) Enterprise Manager Agent should be...

Words: 4373 - Pages: 18

Free Essay

Database Migration Project

...Constraints 4 1.2.3 System Organization 5 2 Management Overview 5 2.1 Problem Statement 5 2.2 Description of Implementation 6 2.3 Points-of-Contact 6 2.4 Major Tasks 7 2.4.1 Project Tasks 7 2.4.2 MS Access to Oracle Tasks 7 2.4.3 Oracle to Mongo Tasks 7 2.5 Implementation Schedule 8 2.6 Security and Privacy 8 2.6.1 System Security Features 8 2.6.2 Security Set Up During Implementation 8 3 Implementation Support 8 3.1 Hardware, Software, Facilities, and Materials 9 3.1.1 Hardware 9 3.1.2 Software 9 3.1.3 Facility 9 3.1.4 Materials 9 3.2 Documentation 9 3.3 Personnel 9 3.3.1 Staffing Requirements 9 3.3.2 Training of Implementation staff 9 3.4 Outstanding Issues 10 3.5 Implementation Impact 10 3.6 Communications Plan 10 3.7 Change Management 12 4 Implementation Risks and Contingencies 13 4.1 Technical Risks and Contingencies 13 5 Acceptance Criteria 14 6 Implementation Verification and Validation 14 APPENDIX A: Project Implementation Plan Approval 15 APPENDIX B: REFERENCES 16 APPENDIX C: SECURITY FEATURES 17 APPENDIX D: MIGRATION DETAILS 21 1.1 Description of Access to Oracle Implementation 21 * Introduction 1.1 Purpose The implementation plan describes the migration of data from an MS Access database to Oracle and...

Words: 4932 - Pages: 20

Premium Essay

Apology by Socrates

...people found him as a evil-doer and corrupter of the youth and that Socrates did not receive the same gods which whom the state received but instead he would introduce other new deities. The Athenian society felt as if everyone should believe in the same gods and anyone who did not or whomever taught that there could be something greater or even something different was considered an outcast and that they had to get rid of them in this case Socrates was this outcast. When Socrates has to present in court and to respond about his charges he is calm and plain spoken. Socrates explains to the courts that he has no experience with the court laws and he will speak the way he knows how. Socrates goes on to explain that his teachings come from the Oracle Delphi which he claims that he is the wisest man of all men. Socrates speaks of his ignorance and explains that he has to be wiser than other men only that he knows nothing. I believe that the premise would be when he explains his ignorance and that when he went to politians, poets and craftsmen and they too knew nothing. Socrates claims that society needs him and I believe that the premise would be when...

Words: 518 - Pages: 3

Free Essay

Computers

...Copyright © Oracle Corporation, 1999, 2000, 2001. All rights reserved. This documentation contains proprietary information of Oracle Corporation. It is provided under a license agreement containing restrictions on use and disclosure and is also protected by copyright law. Reverse engineering of the software is prohibited. If this documentation is delivered to a U.S. Government Agency of the Department of Defense, then it is delivered with Restricted Rights and the following legend is applicable: Restricted Rights Legend Use, duplication or disclosure by the Government is subject to restrictions for commercial computer software and shall be deemed to be Restricted Rights software under Federal law, as set forth in subparagraph (c)(1)(ii) of DFARS 252.227-7013, Rights in Technical Data and Computer Software (October 1988). This material or any portion of it may not be copied in any form or by any means without the express prior written permission of Oracle Corporation. Any other copying is a violation of copyright law and may result in civil and/or criminal penalties. If this documentation is delivered to a U.S. Government Agency not within the Department of Defense, then it is delivered with “Restricted Rights,” as defined in FAR 52.227-14, Rights in Data-General, including Alternate III (June 1987). The information in this document is subject to change without notice. If you find any problems in the documentation, please report them in writing to Education Products, Oracle Corporation...

Words: 41259 - Pages: 166

Free Essay

Jagat

...Oracle 10g OCM Oracle 10g RAC Teradata Certified Certified Expert Masters (V2R5) Oracle 10g OCP Oracle 9i OCP ITIL V3 Certified Jagatsing Sursing Patil Email:- jagat_patil@yahoo.co.in Mobile+91-9320340010 Professional Summary Over all 16+ years experience in IT industries. 14+ years experience in Oracle 7,8i,9i,10g ,11g and Exadata engineering system. 2+ years experience in Teradata Database Administrator. Initial Level of experience in BIG Data Hadoop. • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • Expertise in proactively handling Oracle database issues to avoid major incident. Expertise in Root Cause Analysis and trouble shooting skills Expertise in mentoring database specialists and Handling Escalated calls. Expertise in providing solution within given SLA to avoid SLA bridge. Expertise in reviewing plan, risk and impact analysis before change. Expertise in implementing exact solution within given SLA. Expertise in providing exact solution during incident to avoid / reduce problem. Expertise in applying permanent fix to avoid problem. Expertise in providing different types of solution to migrate Non-Exadata into Exadata. Expertise in capacity management of databases according to their growth. More than 10 end to end RAC setup implemented in Oracle 10G and 11G on various platforms like RHEL ,SUN Solaris and AIX. More than 20 Dataguard setup implemented in Oracle 9i,10g and...

Words: 4360 - Pages: 18

Free Essay

Erp Comparison

...core Treasury (budget execution) functions with minimal customization. Additional PFM functions can be supported through custom developed software and be integrated with these software packages to provide the full PFMS functionality. In 2006, the MoF kindly agreed to share this annex with other public sector organizations and related specialists for their internal use while designing or studying the PFM systems. This document is intended to present the functional modules of several available ASW solutions which were implemented in similar projects in Europe and Central Asia (ECA) region of the World Bank. A summary of PFMS functions vs modules of selected ASW is presented below: • • • FreeBalance eFinancials Oracle E-Business Suite SAP R/3 (FreeBalance Software, Canada) (Oracle Corporation, USA) (SAP AG, Germany) FreeBalance eFinancials www.freebalance.com Budget Preparation Budget Appropriations Management of Payments Management of Revenues Accounting (General Ledger) Cash/Fund Management Commitment/Purchasing Asset/Inventory Management Financial Reports HR Management and Payroll Interfaces and Workflow Mgmt Technology...

Words: 7208 - Pages: 29

Premium Essay

Sql Injection.

...to a SQL injection flaw in a web application that communicate with a database. Over ten years have passed since a famous hacker coined the term “SQL injection” and it is still considered one of the major application threats. A lot has been said on this vulnerability, but not all of the aspects and implications have been uncovered, yet. This paper aim is to collate some of the existing knowledge, introduce new techniques and demonstrate how to get complete control over the database management system's underlying operating system, file system and internal network through SQL injection vulnerability in over-looked and theoretically not exploitable scenarios. This paper also discuss about the prevention from the SQL Injection, not only in ORACLE but also in PHP, C#, JAVA and other languages. INDEX ABSTRACT………………………………………………………………………………….....02 INTRODUCTION……………….…………………………….…….………………………….04 BLIND SQL INJECTION…………………………………….………………………………..05 SQL INJECTION OVERVIEW…………………………….………………………………....06 CATEGORIES OF SQL INJECTION ATTACKS…………………………………………..07 WHAT’S VULNERABLE…………………………………………………………..…………08 WHAT’S NOT VULNERABLE…………………………………………………….………….08 SQL INJECTION METHODS……………………………………….……………….……….09 SQL MANIPULATION………………………………………………………..……………….09 CODE INJECTION……………………………………………………….……………………10 FUNCTION CALL INJECTION……………………………………………………………….11 BUFFER OVERFLOWS………………………………………………………………………13 SQL INJECTION TESTING METHODOLOGY………………………………………….....14 PREVENTING SQL INJECTION...

Words: 3449 - Pages: 14

Premium Essay

Drm-Fdm-Odi

...EPM Architect: Cheaper…Faster…Better Edward Roske eroske@interrel.com BLOG: LookSmarter.blogspot.com WEBSITE: www.interrel.com TWITTER: ERoske Thinking Outside the Cube: NonFinancial Applications of Oracle Essbase Edward Roske eroske@interrel.com BLOG: LookSmarter.blogspot.com WEBSITE: www.interrel.com TWITTER: ERoske About interRel Reigning Oracle Titan Award winner – EPM & BI Solution of the year 2008 Oracle EPM Excellence Award 2009 Oracle EPM/BI Innovation Award One of the fastest growing companies in the world (Inc. Magazine, ‟08 & ‟09 & „10)  Two Hyperion Oracle ACE Directors and one Oracle Ace  Founding Hyperion Platinum Partner; now Oracle Platinum Partner  Focused exclusively on Oracle Hyperion EPM software  Consulting  Training  Infrastructure and Installation  Support  Software sales     4  7 Hyperion Books Available:         Essbase (7): Complete Guide Essbase System 9: Complete Guide Essbase System 9: End User Guide Smart View 11: End User Guide Essbase 11: Admin Guide Planning: End Users Guide Planning: Administrators To order, check out www.LuLu.com •5 •Copy right © 2007, Hy perion. All rights reserv ed. Select interRel Customers 6 Abstract  DRM, FDM (or is it FDQM), ODI, ERPI, EPMA…thanks, Oracle, for all of these tools but which tool should I use for my EPM system? Do I need all of them? Do I need any of them? In this webcast, we‟ll break down the acronyms and explain each one of these tools step...

Words: 2902 - Pages: 12

Free Essay

Dell Sun

...Migrating Sun-based Oracle® Databases to Dell™ PowerEdge™ Servers Dell PowerEdge 6450 and 8450 with Microsoft® Windows® 2000 Advanced Server 1 Enterprise Systems Group (ESG) Dell White Paper 2 By Dave Jaffe and Todd Muirhead 3 dave_jaffe@dell.com 4 todd_muirhead@dell.com 5 [pic] Contents Executive Summary 3 Introduction 4 Solution Overview 6 The Database Servers 8 The Hardware 8 The Software 9 The Application Servers 11 The Hardware 11 The Software 11 Migrating the Application 13 The Tests 15 Conclusions 17 Acknowledgements 18 Bibliography 19 Appendix A : Baseball Database Organization 20 Database Tables 20 Master 20 Teammaster 20 Batting 21 Pitching 21 Fielding 22 Sample Query 22 Figure 1: The Dell and Sun Solution Implementations 6 Table 1: Database Server Comparison: PowerEdge 6450 and 8450 vs. Sun Enterprise 4500 8 Table 2: RAID Organization for Three Configurations 9 Table 3: Oracle Database Layout 9 Table 4: Oracle9i Tuning Parameters 10 Table 5: Application Servers: Dell PowerEdge 1550 vs. Sun Enterprise 220R 11 Table 6: Oracle Pricing 12 Table 7: 4-CPU Test Results: PowerEdge 6450 vs. Sun E4500 w/ 4 CPUs 15 Table 8: 8-CPU Test Results: PowerEdge 8450 vs. Sun E4500 w/ 8 CPUs 16 Section 1 Executive Summary Following studies showing the advantages of migrating Tier 1 web servers and Tier 2 application...

Words: 4937 - Pages: 20