ISSN 1822-7996 TAIKOmOJI EKONOmIKA: SISTEmINIAI TYRImAI: 2012.6/2 DOI: 10.7220/AESR.1822.7996.2012.6.2.1

Inga KONcEVIČIENĖ martynas PRIEVElIS

lietuvos mokesčių sistemos efektyvumo vertinimas
Pasikeitus ekonominei Lietuvos situacijai mokesčių sistemos efektyvumas tapo itin reikšmingas. Straipsnyje išskiriami esminiai mokestinės bazės tarifų pakeitimai ir pristatomi mokesčių naštos bei biudžeto mokestinių pajamų priklausomybės tyrimo rezultatai. Darbe analizuota Lafero kreivės dinamika 2007 - 2011 m. laikotarpiu parodė, jog Lietuvoje bendra, PVM ir GPM kreivės balansavo leistinoje zonoje. Raktiniai žodžiai: mokesčių sistema, Lafero kreivė, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Changes of the economic situation in Lithuania were a reason for the importance of a tax system effectiveness. The essential changes of the tax base are revealed in the paper as well as the analysis results of the tax burden and state budget income revenues dependence. Dynamics of the Laffer curve during the period 2007 - 2011 in Lithuania has shown that general, VAT and income tax curves were in the optimal zone. Keywords: tax system, the Laffer curve, value added tax, income tax. JEL Classifications: H21/H71.

Įvadas
2008 metų pabaigoje Lietuvą pasiekusi pasaulinė ekonominė krizė itin neigiamai paveikė iki tol sparčiai augusią šalies ekonomiką. Anot R. Bun (2009) mažėjantis bendrasis vidaus produktas (BVP), valdžios sektoriaus skolos didėjimas, augantis nedarbas, infliacija buvo didžiausias problemas pasaulio ekonomikai keliantys veiksniai. šios priežastys skatino ir Lietuvos vyriausybę imtis fiskalinės politikos priemonių, siekiant valstybės biudžeto subalansavimo. Pakeisti pridėtinės vertės

mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio tarifai buvo sutikti prieštaringai. Dalis visuomenės manė, jog tokia mokesčių politika Lietuvoje tik gilina krizę bei apsunkina ir taip sudėtingoje situacijoje atsidūrusią šalies ekonomiką, tuo tarpu, kita dalis visuomenės įsitikinusi, jog tokie Vyriausybės veiksmai buvo neišvengiami, siekiant ekonominio stabilumo šalyje. Mokslinėje literatūroje Lietuvos mokesčių sistemos veiksmingumas vertinamas įvairiais aspektais. D. Rudytė, L. šalkauskienė, L. Lukšienė (2009), atlikusios

Inga KONCEVIČIENė – socialinių mokslų daktarė (03S), Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros lektorė. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel.: 00 370 37 327856; el.paštas: i.konceviciene@evf.vdu.lt. Martynas PRIEVELIS – finansų ir bankininkystės magistrantas, Vytauto Didžiojo universitetas. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel.: 00 370 620 29921; el.paštas: m.prievelis@smt.vdu.lt.

14

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumo vertinimą pagal V. Tanzi išskirtus diagnostinius vertinimo kriterijus, nustatė, kad šalies mokestinių pajamų pagrindą formuoja keturi pagrindiniai mokesčiai: pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno bei surenkami akcizai. Kiti smulkūs mokesčiai yra nereikšmingi, nes iš jų surenkamos mokestinės pajamos nuolatos mažėja, jų administravimas tik didina mokesčių sistemos administravimo kaštus, o didesnės įtakos mokestinių pajamų surinkimui neturi. I. Skačkauskienė (2009) vertino mokesčių administravimo sistemos funkcionalumą bei mokesčių administratorių vykdomų funkcijų efektyvumą, remiantis J. Gill diagnostiniais rodikliais. Taip pat nemaža dalis autorių (Juozaitienė, 2009; Buškevičiūtė, 2007; Rakauskaitė, 2006; Levišauskaitė, šinkūnienė, 2006) analizavo apmokestinimo teorinius aspektus, pagrindinius principus ir idėjas, kaip turėtų būti formuojama šalies mokesčių sistema. Tuo tarpu, darbų, analizuojančių Lietuvos bendrųjų mokestinių pajamų priklausomybę nuo mokesčio tarifo dydžio, vis dar pasigendama, nors užsienio literatūroje tokio pobūdžio tyrimai plačiai nagrinėjami (Trandafir, Berezeanu, 2011; Heijman, Ophem, 2005; Feige, McGee, 1983). Atlikus mokslinių šaltinių analizę apie mokesčių sistemos efektyvumo vertinimą, galima teigti, kad pasirenkamų tyrimo metodikų yra įvairių. Vienas iš būdų vertinti šalies mokesčių politikos padarinius – Lafero kreivė. šio metodo dėka galima nustatyti šalies mokesčių sistemos veiksmingumą, t. y. įvertinti, ar mokesčių tarifų pakeitimai duoda siekiamus rezultatus, padidina mokestines pajamas, surenkamas į valstybės biudžetą. Autorių nuomone, būtų tikslinga atlikti Lietuvos mokesčių sistemos vertinimą Lafero kreivės metodu, ypač pasikeitus ekonominei šalies situacijai.

Tyrimo objektas: Lietuvos mokesčių sistema. Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą ekonominių pokyčių kontekste. Suformuluotam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: • atskleisti Lafero kreivės taikymo mokesčių sistemos vertinime metodologinius aspektus; • įvertinti 2007 - 2011 m. laikotarpio Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą taikant Lafero kreivės metodą; • nustatyti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų pokyčių įtaką mokestinėms pajamoms, surenkamoms iš šių mokesčių. Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas sisteminės mokslinės literatūros analizės, statistinės informacijos analizavimo, grupavimo, lyginimo ir apibendrinimo bei Lafero kreivės metodais.

lafero kreivės taikymas mokesčių sistemos efektyvumo vertinime
Formuojant valstybės mokesčių sistemą, svarbus ir kartu probleminis yra apmokestinimo ribos klausimas, kuris, anot R. Dracea, M. Cristea ir I. Tomescu (2009), slypi skirtinguose valstybės ir piliečių interesuose. Jeigu vyriausybė nori padidinti iš mokesčių gaunamas pajamas, ji gali nustatyti aukštesnius mokesčių tarifus, tačiau negali tiesiogiai kontroliuoti mokestinių įplaukų. Mokesčių naštai pasiekus tam tikrą lygį, mokesčių įplaukų augimas stabilizuojasi, o toliau didinant tarifus, mokestinės įplaukos pradeda mažėti dėl padidėjusio vengimo mokėti mokesčius, legalios ekonomikos pasitraukimo į šešėlį ir dėl mokesčių mokėtojų nuskurdinimo

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS

15

didėjančiais mokesčiais (Levišauskaitė, Rūškys, 2001). Bendrųjų mokestinių pajamų priklausomybę nuo mokesčio tarifo dydžio parodo Lafero kreivė, sukurta XX a. aštuntajame dešimtmetyje ekonomisto A. B. Laffer (1 pav.). Jeigu mokesčių tarifas lygus nuliui, tai ir mokestinės pajamos bus lygios nuliui, nes valstybė į savo biudžetą negautų jokių pajamų. Jeigu mokesčio tarifas sudaro 100 %, mokestinės pajamos irgi bus lygios nuliui, nes esant tokiems aukštiems mokesčiams, nebus stimulo dirbti. Taip pat iš grafiko galima matyti, kad vyriausybė, nustatydama aukštus mokesčių tarifus, gali gauti mažesnes pajamas iš mokesčių nei nustačiusi žemus mokesčių tarifus. Žinoma, aukštesnis mokesčių tarifas

sąlygos didesnes mokesčių pajamas, esant tam pačiam šalies nacionalinio produkto dydžiui. Tačiau nacionalinis produktas gali mažėti, jei aukšti mokesčiai neigiamai veikia ūkinę veiklą. Taigi, kaip rodo Lafero kreivė, mokesčių tarifo didinimas nuo 0 iki tA sąlygoja pajamų iš mokesčių augimą nuo 0 iki A, tačiau tolimesnis mokesčių tarifo didinimas nebeduoda teigiamo efekto, ir mokesčių pajamos pradeda mažėti. Vėliau mokslininkas A. B. Laffer (2004) teigia, kad mokesčių tarifai turi du efektus mokestinėms pajamoms, t. y. matematinį ir ekonominį efektus. Matematinio efekto pricipas gana paprastas – jei yra sumažinamas mokesčio tarifas, mokestinės pajamos valstybės biudžetui bus proporcingai mažesnės tarifo sumažinimui, ir atvirkščiai,

1 pav. Lafero kreivė
Šaltinis: A. B. Laffer (2004).

16

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

didinant mokesčių tarifus proporcingai didės mokestinės pajamos. Tuo tarpu ekonominis efektas mokesčių mažinimo atveju įvertina pozityvų gamybos apimčių bei nedarbo lygio kitimą. Mokesčių didinimas mažina apmokestinamųjų juridinių ar fizinių asmenų dalyvavimą tose veiklose, kurios buvo paliestos mokesčių augimo. Akivaizdu, kad matematinis ir ekonominis efektai veikia priešingomis kryptimis. Tokiu atveju, kai ekonominis ir matematinis efektai yra sujungiami į vieną bendrą visumą, nebėra aišku, kokią įtaką mokestinėms pajamoms turės mokestinių tarifų pakeitimai. Jeigu mokesčio tarifas yra per aukštas, vadinamojoje „pavojingojoje zonoje“, tuomet mokesčio sumažinimas lemtų mokestinių pajamų į valstybės biudžetą padidėjimą, o tai reikštų, jog ekonominis efektas persveria matematinį. A. B. Laffer (2004) be ekonominio ir mokestinio efektų įvardija dar vieną – biudžeto išlaidų – efektą. Ekonominiai dėsniai patvirtina, jog mokesčių mažinimas paprastai lemia didėjančias gamybos apimtis bei mažėjantį nedarbą. Vadovaujantis šiais veiksniais yra apibrėžiamas biudžeto išlaidų efektas, kuris atskleidžia socialinių išmokų mažėjimą mokesčių mažinimo atveju. Remdamasis mokesčių mažinimo tyrimo rezultatais, gautais vertinant JAV mokesčių sistemą 1920 m., 1960 m., 1980 m., A. B. Laffer teigia, jog Lietuvoje kaip ir Latvijoje bei Estijoje 1994 m. buvo sėkmingai pritaikyta proporcinių mokesčių sistema, kuri lėmė subalansuotą ekonomikos augimą bei išaugusias mokestines pajamas. Lafero kreivės forma ir pozicija priklauso nuo pasiūlos veiksnių stiprumo, mokesčių sistemos progresyvumo ir šešėlinės ekonomikos dydžio (Feige, McGee, 1983). A. B. Laffer teigia, jog ekonominė veikla yra mažėjanti

apmokestinamo dydžio funkcija. Dėl šios priežasties bendros mokestinės pajamos auga, kai mokesčių tarifai yra mažesni, ir atvirkščiai, surenkama mažiau mokestinių pajamų, kai mokesčio tarifai didinami. Akivaizdu, kad per dideli mokesčiai slopina verslininkų iniciatyvą, mokesčiai slepiami, plėtojasi šešėlinės ekonomikos veikla. w. J. M. Heijman ir J. A. C. Van Ophem (2005), atlikę studijas, taip pat priėjo išvados, jog perėjimas prie šešėlinės ekonomikos yra susijęs su didėjančiais mokesčiais. Autoriai, atkreipdami dėmesį į šešėlinės ekonomikos analizės stygių, Lafero kreivėje akcentavo skirtumus tarp potencialiųjų, neregistruotųjų bei negautųjų pajamų. šis modelis leido įvertinti norą mokėti mokesčius daugelyje šalių ir palyginti esamuosius mokesčių tarifus su didžiausias mokestines pajamas valstybės biudžetui duodančiais tarifais. Gauti rezultatai parodė, jog tik vienoje švedijoje iš 12 analizuotų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių pajamas valstybės biudžetui maksimizuojantis tarifas yra žemesnis nei šalyje egzistuojantis, tuo tarpu, likusiose 11 šalių pajamas valstybės biudžetui maksimizuojantis tarifas yra aukštesnis nei šalyse egzistuojantys. Autoriai atlikdami tyrimą pastebėjo, jog net ir šalyse, kuriose noras mokėti mokesčius yra itin žemas, optimalus ribinis mokesčio dydis niekada nėra žemesnis nei 36 %. E. Friedman, S. Johnson, D. Kaufmann, P. ZoidoLobaton (2000) atlikę tyrimą 69 šalyse siūlo atkreipti dėmesį ne tik į mokesčių tarifų koreliaciją su šešėlinės ekonomikos dalimi, bet ir į korupcijos įtaką, lemiančią neoficialios veiklos augimą. Mokslinėje literatūroje Lafero kreivė yra dažnai analizuojama, siekiant patvirtinti arba paneigti jos dėsnius. A. Novales ir J. Ruiz (2001) teigė, jog mokesčių tarifų

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS

17

mažinimas darbo ir kapitalo pajamoms turi teigiamą įtaką ekonomikos augimo tempams bei palankiai veikia mokesčio bazę. Visgi analizuojant valstybės išlaidas svarbu pažymėti, kad mokesčio tarifo sumažinimas, nekeičiant kitų mokesčių yra susijęs su tam tikru skolos atsiradimu. Teigiamas poveikis mokesčių bazei atsiradęs dėl mokesčio sumažinimo ilgainiui leidžia padengti skolą ir tokiu atveju mokesčių sumažinimas vadinamas pagrįstu. Autoriai, atlikę tyrimą, priėjo išvados, jog darbo pajamų mokesčių sumažinimas turi svaresnių pozityvių stimulų ilgojo laikotarpio ekonomikos augimui nei panašus kapitalo pajamų mokesčio sumažinimas. Net jeigu abiejų mokesčių sumažinimai lemia pradinį naudingumo nuosmukį, ilgesniuoju laikotarpiu dominuoja pozityvūs efektai ir gerovės efektas, pagrįstas mokesčių sumažinimo atveju visada yra teigiamas. Tuo tarpu, P. Mirowski (1983) kritikuoja Lafero kreivę dėl to, kad dėmėsys kreipiamas tik į mokesčių dydį bei mokestines pajamas, praleidžiant kitus itin svarbius makroekonominius aspektus, tokius kaip investavimas, vartojimas, nedarbas, prekybos balansas, žaliavų pasiūla, sektorių disbalansas. Atlikta mokslinės literatūros analizė parodė, jog pagrindinė Lafero kreivės problema ta, jog sunku teisingai įvertinti, koks turi būti vidutinis mokesčių tarifas, kurį viršijus biudžeto mokestinės pajamos pradės mažėti. Dauguma autorių (Bartkus, Buškevičiūtė, 1993; Dracea, Cristea ir Tomescu, 2009) teigia, jog tinkamo dydžio mokesčių tarifo matematiškai apskaičiuoti neįmanoma, tai galima padaryti tik vadovaujantis intuicija bei atsižvelgiant į loginius argumentus. Vadinasi, vienareikšmio apmokestinimo ribos įvertinimo nėra ir negali būti, nes ji priklauso nuo valstybės vidinių ir išorinių sąlygų.

lietuvos mokesčių sistemos efektyvumo tyrimo metodika
Siekiant visapusiškai įvertinti Lietuvos vyriausybės priimtų sprendimų pasekmes dėl mokesčių tarifų keitimo ekonominio sunkmečio laikotarpiu, mokesčių sistema analizuojama per mokestinių pajamų surinkimo prizmę. Tyrimas atliekamas dviem etapais: 1. bendrųjų mokestinių pajamų priklausomybės nuo mokesčių naštos analizė; 2. mokestinių pajamų, surenkamų iš atskiro mokesčio, priklausomybės nuo to mokesčio dydžio analizė. Lietuvos mokesčių sistema yra analizuojama 2007 - 2011 m. laikotarpiu, apimančiu pasaulinę ekonominę krizę, o taip pat 2 metų periodą prieš prasidedant krizei bei jai pasibaigus. Tokiu būdu, galima aiškiai išskirti ekonominės krizės laikotarpiu taikytus mokestinės bazės pokyčius bei analizuoti gautus rezultatus, lyginant juos su laikotarpiais prieš ir po ekonominės krizės. Pirmajame etape, taikant Lafero kreivės metodą analizuojama mokesčių tarifų pokyčių įtaka Lietuvoje surenkamų bendrųjų mokestinių pajamų dydžiui. Siekiant nustatyti, kurioje Lafero kreivės pusėje 2007 - 2011 m. yra Lietuvos ekonomika, naudojami pajamų, gautų iš mokesčių, realaus BVP ir bendros mokesčių naštos, apskaičiuojamos mokestines pajamas dalinant iš BVP, pokyčių duomenys. Antrajame etape, nagrinėjant mokestinių pajamų surinkimo efektyvumą pasikeitus konkretaus mokesčio tarifui, analizuojama atskirų mokesčių įtaka pajamų dydžiui iš konkretaus mokesčio kiekvienais metais pasirinktame tyrimo laikotarpyje. Atsižvelgiant į straipsnio apimties apribojimus, tyrimui atrinkti pagrindiniai mokesčiai, iš kurių valstybė surenka daugiausiai

18

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

mokestinių pajamų ir kurių atžvilgiu pasirinktu tyrimo laikotarpiu buvo priimta daugiausiai mokestinių pakeitimų. Analizuojant Lietuvos mokesčių struktūrą 2007 - 2011 m. laikotarpiu matoma, kad didžiausią mokestinių pajamų dalį valstybė surenka iš netiesioginių mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, bei tiesioginių mokesčių gyventojų pa– jamų ir pelno mokesčių (1 lentelė). Atsižvelgiant į mokestinės bazės pakeitimus, būtina pažymėti, kad 2007 - 2011 m. gyventojų pajamų mokestis palaipsniui mažėjo, o pridėtinės vertės mokesčio tarifas 2009 m. buvo didinamas ir lengvatiniai tarifai panaikinami. Akcizų tarifai taip pat palaipsniui buvo didinami, tuo tarpu surenkamos mokestinės pajamos iš šių mokesčių išlaikė stabilumą beveik visame analizuojamame laikotarpyje. Tolesniame tyrime akcizų mokesčiai neanalizuojami dėl plačios jų taikymo bazės ir skirtingų tarifų įvairioms prekėms. Remiantis minėtais atrankos kriterijais, tolesniame tyrime yra nustatoma pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio padėtis Lafero kreivės metodu, analizuojamas pajamų iš šių mokesčių surenkamumas bei priežastys, lėmusios tuo laikotarpiu gautus atitinkamus rezultatus. Tyrimo bazė apima statistinę Lietuvos mokesčių rinkimo informaciją, kurią

pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerija ir Statistikos departamentas.

lietuvos mokesčių sistemos analizė taikant lafero kreivės metodą
Lietuvos mokesčių sistema per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją išgyveno nemažai pokyčių. Viena didžiausių mokesčių reformų šalyje buvo vykdoma Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, kuomet mūsų šalies mokesčių sistemą reikėjo pritaikyti prie visoje Europos Sąjungoje galiojančių mokesčių teisinių normų. Nepaisant to, kad 2008 m. šalies Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai (2 lentelė) nebuvo tokie kompleksiniai ir iš esmės keičiantys mokestinę santvarką šalyje, jie sulaukė išsskirtinio dėmesio visuomenėje, todėl, kad palietė absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų. Lietuvos Vyriausybė siekdama sušvelninti ekonominės krizės padarinius šaliai ėmėsi griežtos mokesčių politikos – pakeisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio tarifai. Analizuojant mokestinės naštos didėjimą bei mažėjimą, galima įvertinti, kurioje Lafero kreivės pusėje yra
1 lentelė

Surenkamų mokesčių dalis Lietuvos mokestinių pajamų struktūroje 2007 - 2011 m., % Pajamų šaltinis PVM GPM Kiti mokesčiai Akcizai Pelno mokestis 2007 m. 42,9 13,4 10,5 19 14,2 2008 m. 44,5 10,3 7,6 20 17,6 2009 m. 44,9 8,4 7,4 25,6 13,7 2010 m. 48 8 11 25 8

2011 m. 49,1 10,8 10,3 23,2 6,6

Pastaba: sudaryta autorių, remiantis VMI duomenimis.

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS 2 lentelė Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifų dydžiai Lietuvoje 2007 - 2011 m. Mokestis PVM GPM Pelno mokestis Mokesčio tarifo dydis % 2007 18 27 15 2008 18 24 15 2009 19 / 21 15 20 2010 21 15 15 2011 21 15 15

19

Pastaba: sudaryta autorių, remiantis VMI duomenimis.

Lietuvos ekonomika: pavojingoje ar leidžiamoje. Nustatant Lietuvos ekonomikos padėtį Lafero kreivės atžvilgiu taikomas bendros mokesčių naštos rodiklis (3 lentelė), kuris apskaičiuojamas mokestines pajamas dalinant iš BVP. Siekiant tikslesnių rezultatų pasirinktas realusis BVP eliminuojantis kainų pokyčio poveikį. Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2011 m. laikotarpiu (2 pav.) nubrėžta, atsižvelgiant į bendrą mokesčių naštą bei realias mokestines pajamas analizuojamu periodu, parodo, jog iš esmės visą laikotarpį Lietuvos ekonomika balansuoja leistinoje zonoje ir neperžengia pavojingosios zonos ribų. Tokią išvadą galima daryti vizualiai lyginant gautą grafiką su Lafero kreive (1 pav.). Kreivės viršūnė pasiekiama 2008 m., kuomet valstybės biudžetas gauna daugiausiai

mokestinių pajamų analizuojamu laikotarpiu, o mokesčių našta sudaro 17,6 %. Lafero kreivė Lietuvoje 2007 - 2008 m. laikotarpiu atskleidžia mokestinės naštos didėjimą nuo 17,1 % 2007 m. iki 17,6 % 2008 m. Mokestinės naštos didėjimas analizuojamu laikotarpiu lėmė ir mokestinių pajamų į valstybės biudžetą didėjimą – jos atitinkamai išaugo nuo 15652872 tūkst. Lt iki 17982213 tūkst. Lt, t. y. išaugo 14,9 %. Vadovaujantis Lafero kreivės samprata – didėjant mokestinei naštai, kartu didėja ir mokestinės pajamos surenkamos į valstybės biudžetą – galima teigti, kad šalies ekonomika balansuoja leistinoje Lafero kreivės pusėje. 2008 - 2009 m. laikotarpiu mokestinės naštos šalyje sumažėjimas 4 % punktais – nuo 17,9 % iki 13,9 %, lėmė ir mažesnį mokestinių pajamų surenkamumą
3 lentelė Mokestinių pajamų pokytis (tūkst. Lt) – 2329341 -4717208 -576317 1894328

Mokestinių pajamų, BVP ir mokesčių naštos dinamika 2007 - 2011 m. Metai 2007 2008 2009 2010 2011 Mokestinės pajamos (tūkst. Lt) 15652872 17982213 13265005 12688688 14583016 Realusis BVP (tūkst. Lt) 91380471 102119213 95452118 93237730 100659229 Bendra okesčių našta (%) 17,1 17,6 13,9 13,6 14,5 Bendros mokesčių naštos pokytis (%) – 0,48 -3,71 -0,29 0,88

Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

20
18
Bendra mokesčių našta (%)

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

17 16 15 14 13 11000000

13000000

15000000

17000000

19000000

Mokestinės pajamos (tūkst.lt)

2 pav. Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2011 m.
Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

(atitinkamai buvo surinkta 26,2 % mažiau pajamų). Vis dėlto, Lafero kreivė ir toliau išliko leistinoje zonoje. 2009 - 2010 m. pastebimos panašios tendencijos – mokestinė našta mažėjo nuo 13,9 % iki 13,6 %, pajamų iš mokesčių surenkamumas atitinkamai mažėjo 4,3 % punktais. 2010 - 2011 m. vyravusios tendencijos primena 2007 - 2008 m. laikotarpį, kuomet mokestinė našta Lietuvoje išaugo nuo 13,6 % iki 14,5 %, o pajamos iš mokesčių – atitinkamai 14,9 % punktais. Mokesčių naštos augimas 2010 - 2011 m. laikotarpiu buvo sėkmingai kompensuotas mokestinių pajamų augimu, ir tai sudarė prielaidas Lietuvos ekonomikai išlikti leistinoje Lafero kreivės pusėje. Lafero kreivės padėtis, kuomet į analizę įtraukiami visi mokesčiai, jokiu būdu nereiškia, jog ir kiekvieno atskiro mokesčio padėtis Lafero kreivėje taip pat yra leistinoje zonoje. Lietuvoje iki šiol plačiai diskutuojama dėl atskirų mokesčių tarifų keitimo bei šių veiksmų naudingumo šalies ekonomikai. Tolimesnėje tyrimo dalyje analizuojama pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė atskirais laikotarpiais.

Pridėtinės vertės mokesčio analizė lafero kreivės metodu
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio 2007 - 2011 m. sudarė didžiausią bendrųjų mokestinių pajamų dalį (viršijo 45 %). šio mokesčio tarifas analizuojamu periodu buvo didinamas keletą kartų. Toliau tiriamojoje dalyje pateikiama šio mokesčio analizė Lafero kreivės metodu. Pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2008 m. (3 pav.) iš esmės atkartoja ir bendras mokestines tendencijas tuo pačiu laikotarpiu. Bendra mokestinė našta dėl PVM išaugo 0,49 % punkto, o mokestinės pajamos iš PVM taip pat rodė augimo tendenciją – surenkamumas padidėjo 1418352 tūkst. Lt. Pagrindiniai veiksniai, lėmę pajamų iš PVM augimą 2007 m., yra namų ūkio vartojimo išlaidų didėjimas, kurios per 2007m. išaugo net 15 %, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso augimas (atitinkamai 8 %), PVM mokėtojų registre įregistruotų asmenų skaičiaus augimas (10,65 %). 2008 m. mokestinių pajamų surenkamų iš PVM augimą taip pat įtakojo išaugęs metinis vartotojų kainų indeksas

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS

21

3 pav. Pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2009 m.
Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

(8,5 %), namų ūkių vartojimo išlaidų didėjimas (6 %), ypač maisto produktams bei nealkoholiniams gėrimams ir registruotų asmenų skaičiaus PVM augimas (beveik 8 %). 2007 - 2008 m. laikotarpis Lietuvai iš esmės buvo sėkmingas vertinant tiek pridėtinės vertės mokesčio surenkamumą, tiek Lafero kreivės padėtį pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu. PVM Lafero kreivė Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu buvo leistinoje zonoje. 2008 - 2009 m. pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju balansuoja leistinoje Lafero kreivės pusėje ir analizuojamu laikotarpiu atitinka šalies bendros Lafero kreivės poziciją šiuo periodu (3 pav). Mokestinė našta dėl pridėtinės vertės mokesčio mažėjo 1,9 % punkto, o mokestinių pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio surenkamumas sumažėjo 2443729 tūkst. Lt. Nuo 2009 m. pradžios šalyje PVM tarifas buvo pakeltas 1 % punktu iki 19 %, o vėliau nusprendus, jog mokesčių surenkamumas netenkina norimų rezultatų

nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. tarifas buvo padidintas iki 21 %. šiais metais ženklų mokestinių pajamų sumažėjimą iš pridėtinės vertės mokesčio lėmė metinio vidutinio kainų indekso mažėjimas beveik 10 % ir namų ūkių vartojimo išlaidų mažėjimas beveik 17 %. Iš esmės dėl šių dviejų veiksnių 2009 m. šalyje mokestinės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio buvo ženkliai mažesnės nei ankstesniais metais. Analizuojant Lafero kreivę į tyrimą buvo įtraukiama bendra mokestinė našta, tačiau 2009 m. šalyje atlikus pridėtinės vertės mokesčio tarifų pakeitimus, autorių nuomone, būtų tikslinga, įvertinti, kaip šie padidinimai paveikė šalies ekonomiką, eliminuojant iki tol tyrime naudotos bendros mokestinės naštos metodą. Per 2009 m. buvo surinkta 2443729 tūkst. Lt mažiau pajamų iš PVM nei 2008 m., nors 2009 m. šalyje imta taikyti aukštesnius 19 % ir 21 % pridėtinės vertės mokesčio tarifus. Vadovaujantis Lafero kreivės principu, jei didėjant mokesčių tarifui pajamos į valstybės biudžetą mažėja, tuomet šalies

22

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

ekonomika yra atsidūrusi pavojingoje kreivės pusėje. Galima daryti išvadą, kad būtent tokia situacija buvo susiklosčiusi Lietuvoje 2009 m. Apibendrinant 2008 - 2009 m., pažymėtina, kad 2008 m. Lafero kreivėje mūsų šalies ekonomika buvo leistinoje zonoje, tuo tarpu 2009 m. šalyje įvedus tarifų pakeitimus ekonomika atsidūrė jau pavojingoje Lafero kreivės pusėje, nes pridėtinės vertės mokesčio tarifų didinimas lėmė mažesnes mokestines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2009 - 2010 m. buvo leistinoje zonoje – bendrai mokestinei naštai dėl PVM išaugus 0,7 %, mokestinės pajamos iš PVM taip pat turėjo augimo tendenciją, surenkamumas padidėjo 495228 tūkst. Lt. Pajamų iš PVM augimą lėmė ne tik 2010 m. galiojęs 21 % mokesčio tarifas, bet ir teisinės PVM bazės pokyčiai, kuomet buvo sugriežtintos arba net panaikintos įvairios iki tol galiojusios lengvatinės sąlygos ir 3,8 % išaugęs metinis vidutinis kainų indeksas.

2010 - 2011 m. laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju taip pat balansuoja leistinoje Lafero kreivės pusėje. Mokestinių pajamų augimas iš PVM (buvo surinkta 1208475 tūkst. Lt daugiau mokestinių pajamų) iš esmės nekeičiant mokesčio tarifo byloja apie vis sparčiau atsigaunančią šalies ekonomiką. Svarbu pastebėti ir tai, kad valstybės biudžetas 2011 m. iš PVM, kuomet šalyje galiojo 21 % mokesčio tarifas gavo daugiau mokestinių pajamų nei 2007 m., kai šalyje buvo taikomas 18 % mokestis. Antra vertus, 2008 m. lygis dar nebuvo pasiektas, nors vis labiau ekonomikoje pasireiškiantys pozityvūs ženklai leidžia tikėtis, jog netolimoje ateityje mokestinės pajamos sugrįš į iki pasaulinės ekonominės krizės pradžios buvusį lygį.

gyventojų pajamų mokesčio analizė lafero kreivės metodu
Remiantis VMI duomenimis, pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudaro apie dešimtąją dalį visų bendrųjų mokestinių

4 pav. Pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2009 - 2011 m.
Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS

23

pajamų. Gyventojų pajamų mokesčio tarifai bei struktūra, analizuojamu 2007 - 2011 m. periodu buvo keičiami keletą kartų, kai kurie iš šių pakeitimų yra vertintini kaip esminiai. Toliau tiriamojoje dalyje pateikiama gyventojų pajamų mokesčio analizė Lafero kreivės metodu. Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2008 m. laikotarpiu buvo leistinoje zonoje (5 pav.). Bendrai mokestinei naštai dėl GPM analizuojamu laikotarpiu sumažėjus 0,44 %, mokestinių pajamų surenkamumas į valstybės biudžetą iš GPM atitinkamai sumažėjo 225137 tūkst. Lt. Gyventojų pajamų mokesčio taikymas Lietuvoje yra reglamentuojamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. 2007 - 2008 m. laikotarpiu šalyje buvo keičiamas šio mokesčio tarifas – iki 2007 m. gruodžio 31d. šalyje galiojo 27 % tarifas, o nuo 2008 m. šis dydis buvo sumažintas iki 24 % motyvuojant tuo, kad siekiama gyventojų realiųjų pajamų didinimo. Akivaizdu, kad toks mokestinio dydžio keitimas turėjo neigiamos įtakos valstybės biudžeto mokestinėms pajamoms iš GPM. Sėkmingus 2007 m.

mokestinių pajamų iš GPM surenkamumo rezultatus lėmė tais metais iki 700 Lt pakeltas minimalios mėnesinės algos dydis, nuo metų pradžios 30 Lt padidintos pagrindinės neapmokestinamosios pajamos, 4,3 % siekiantis nedarbo lygis, augantis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris lyginant su 2006 m. išaugo 20,5 %. 2008 m. gyventojų pajamų mokesčio surenkamumo atžvilgiu buvo mažiau sėkmingi, visų pirma, dėl sumažėjusio mokesčio tarifo iki 24 % ir šalyje 1,5 % išaugusio nedarbo lygio. Svarbu paminėti, jog buvo imtasi priemonių, lemiančių geresnius gyventojų pajamų mokesčio surenkamumo rezultatus – dar kartą padidinta minimali mėnesinė alga iki 800 Lt. Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2008 - 2009 m. laikotarpiu (5 pav.) patvirtina šalyje vyravusias ekonomines problemas. Valstybės biudžetas surenka vis mažiau lėšų iš mokesčių. Bendrai mokestinei naštai dėl GPM sumažėjus 0,58 % punktais, 2009 m. į valstybės biudžetą surinkta 671506 tūkst. Lt mažiau pajamų iš GPM nei prieš tai buvusiais metais. Lietuvos gyventojų

5 pav. Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2007 - 2009 m.
Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

24

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

pajamų mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažėjo nuo 24 % iki 15 %. Tačiau tai nereiškia esminio mokesčių naštos sumažėjimo dirbantiems asmenims, kadangi prisidėjo papildoma 6 % įmoka privalomam sveikatos draudimui (PSD). Gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gaunamos pajamos apmokestinamos 21 %. Dividendai bei kitos pajamos iš paskirstytojo pelno pradėti apmokestinti 20 % tarifu. Mažėjantį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą 2008 - 2009 m. laikotarpiu lėmė ne tik sumažintas mokesčio tarifas, bet ir beveik iki 14 % šalyje išaugęs nedarbo lygis, vidutiniškai 5 % sumažėjęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. šalyje įvykdyta neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymo pertvarka taip pat prisidėjo prie gyventojų pajamų mokesčio surenkamumo rezultatų. Lietuvos mokesčių sistemoje ryškėja netiesioginė progresinio gyventojų pajamų mokesčio forma, kuri susijusi su neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD). Mažas pajamas (iki 800 Lt.) gaunantiems asmenims yra taikomas didžiausias NPD – 470 Lt, toliau didėjant pajamoms NPD

atitinkamai mažėja, o pasiekus tam tikrą darbo užmokesčio lygį neapmokestinamųjų pajamų dydis išvis netaikomas. 2009 - 2010 m. gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju (6 pav.) atspindi bendras mokestines tendencijas Lietuvoje vyravusias tuo laikotarpiu. Bendra mokestinė našta dėl GPM mažėjo nuo 1,09 % iki 0,98 %. šis mokestinės naštos mažėjimas buvo susijęs su pajamų į valstybės biudžetą iš GPM mažėjimu 126459 tūkst. Lt. Vis dėlto, šalies ekonomika gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivės atžvilgiu balansuoja leistinoje zonoje. Pažymėtina, jog esminių pakeitimų GPM apmokestinimo bazėje 2010 m. nebuvo. Vertinant priežastis dėl kurių sumažėjo mokestinės pajamos iš GPM 2009 - 2010 m. laikotarpiu, atkreiptinas dėmesys ir į toliau šalyje augantį nedarbo lygį, kuris 2010 m. siekė beveik 18 %. Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo apžvalgos duomenimis per analizuojamą laikotarpį šalyje sumažėjo verslo liudijimo skaičius 4,4 %, ir toliau didėjo gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka į valstybės biudžetą

6 pav. Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2009 - 2011 m.
Pastaba: sudaryta autorių, remiantis LR finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos duomenimis (2012).

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS

25

(jos augimas buvo beveik 43 %). Galima teigti, kad santykinis mokestinės naštos mažėjimas iš GPM nulėmė tinkamą Lafero kreivės padėtį analizuojamu laikotarpiu. Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvos atveju 2010 - 2011 m. laikotarpiu rodo, kad didėjant mokestinei naštai dėl GPM 0,45 % punkto, mokestinių pajamų į valstybės biudžetą iš GPM surenkamumas padidėjo 527067 tūkst. Lt. 2011 m. esminių pokyčių įstatyme, reglamentuojančiame gyventojų pajamų mokesčio taikymą, nebuvo. Vis dėlto, pažymėtina, jog buvo pakeista proporcija paskirstanti iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamas pajamas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybė nuo 2011 m. gauna beveik 12 % didesnes mokestines pajamas nei tai buvo ankstesniais metais, daugiau nei 60 % nuo surinktos mokesčio sumos ir toliau lieka savivaldybių biudžetams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog per analizuojamą laikotarpį šalyje buvo išduota 27 % daugiau verslo liudijimų nei ankstesniais metais, taip pat daugiau nei 5 % išaugo asmenų, vykdančių individualią veiklą, skaičius ir beveik 3 % sumažėjęs nedarbo lygis šalyje. Apibendrinant, galima teigti, kad gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu buvo leistinoje zonoje.

išvados
Mokslinių šaltinių analizė parodė, kad vyriausybė norėdama padidinti iš mokesčių gaunamas pajamas gali nustatyti aukštesnius mokesčių tarifus, bet negali tiesiogiai kontroliuoti mokestinių įplaukų. Nepagrįstai didinant mokesčių tarifus, mokestinės įplaukos gali mažėti dėl padidėjusio vengimo mokėti mokesčius, šešėlinės ekonomikos ir mokesčių mokėtojų nuskurdinimo. Todėl išlieka labai svarbus ir kartu probleminis

apmokestinimo ribos ir surenkamų mokestinių pajamų dydžio klausimas. Remiantis Lafero kreivės samprata, mokesčių tarifai turi du efektus valstybės biudžeto pajamoms, gaunamoms iš mokesčių, t. y. matematinį ir ekonominį efektus, kurie pasireiškia priešingomis kryptimis. Matematinio efekto pricipas teigia, kad mažinant mokesčio tarifą, proporcingai mažės ir mokestinės pajamos, ir atvirkščiai, didinant mokesčio tarifą, proporcingai didės mokestinės pajamos. Ekonominis efektas mokesčių mažinimo atveju įvertina pozityvų gamybos apimčių bei nedarbo lygio kitimą. Bendros mokestinės pajamos auga, kai mokesčių tarifai yra mažesni, ir atvirkščiai, surenkama mažiau mokestinių pajamų, kai mokesčio tarifai didinami. Per dideli mokesčiai slopina verslumą, skatina legalios ekonomikos pasitraukimą į šešėlį. Atlikus penkerių metų laikotarpio Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumo vertinimą, nustatyta, kad šalies mokestinių pajamų pagrindą sudaro keturi pagrindiniai mokesčiai: pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno mokesčiai ir surenkami akcizai. Bendrųjų mokestinių pajamų priklausomybės nuo mokesčių naštos analizė leidžia teigti, kad bendroji Lafero kreivė visu analizuojamu laikotarpiu nepateko į pavojingąją kreivės zoną. Kreivė savo viršūnę pasiekė 2008 m., kuomet mokesčių našta sudarė 17,6 % ir buvo surinkta daugiausia mokestinių pajamų (17982213 tūkst. Lt). Atlikus mokestinių pajamų, surenkamų iš pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių, priklausomybės nuo tų mokesčių dydžio analizę, nustatyta, kad: • Pridėtinės vertės mokesčio Lafero kreivė Lietuvoje 2007 - 2011 m. laikotarpiu balansavo leistinoje zonoje. 2007 - 2008 m. ir 2010 - 2011 m. tokią padėtį lėmė didėjanti mokestinė našta dėl PVM bei augančios mokestinės biudžeto pajamos iš

26

Inga KONcEVIČIENĖ, martynas PRIEVElIS

PVM, o 2008 - 2009 m. bei 2009 - 2010 m. pagrindiniai veiksniai buvo mažėjanti mokestinė našta dėl PVM bei mažėjančios mokestinės pajamos iš PVM. • Gyventojų pajamų mokesčio Lafero kreivė Lietuvoje 2007 - 2011 m. laikotarpiu balansavo leistinoje zonoje. 2007 - 2010 m.
Literatūra
1. Bartkus, E., Buškevičiūtė, E. (1993). Finansai ir kreditas: Lietuvos sąlygos ir užsienio patirtis. - Kaunas: Technologija. 2. Bun, R. (2009). The global financial crisis: causes and consequences (U.S.) / Prieiga per internetą: , [žiūrėta 2012 03 25]. 3. Buškevičiūtė, E. (2007). Mokesčių sistema. - Kaunas: Technologija. 4. Dracea, R., Cristea, M., Tomescu, I. (2009). Empyrical Analysis Concerning the Correlation Fiscality Rate – Tax Incomes in Romania // Theoretical and Applied Economics. No. 09/2009 (537), pp. 29-40. 5. Feige, E. L., McGee, R. T. (1983). Sweden`s Laffer Curve: Taxation and the Unobserved Economy // Scandinavian Journal of Economics. No. 85, issue 4, pp. 499-519. 6. Friedman, E., Johnson, S., Kaufmann, D., Zoido-Lobaton, P. (2000). Dodging the Grabbing Hand: the Determinants of Unofficial Activity in 69 Countries // Journal of Public Economics. No. 76, issue 3, pp. 459-493. 7. Heijman, w. J. M., van Ophem, J. A. C. (2005). willingness to Pay Tax the Laffer Curve Revisited for 12 OECD Countries // The Journal of SocioEconomics. No. 34, issue 5, pp. 714-723. 8. Juozaitienė, L. (2009). Comparison of Lithuania and Irisch Tax Systems Using V. Tanzi Qualification Diagnostic Indicators // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 2(15), pp. 65-75. 9. Laffer, A. B. (2004). The Laffer curve: Past, Present, Future // Executive summary Backgrounder. No. 1765. 10. Levišauskaitė, K., Rūškys, G. (2003). Valstybės finansai. - VDU: Kaunas.

laikotarpiu tokią padėtį užtikrino mažėjanti mokestinė našta dėl GPM bei mažėjančios mokestinės biudžeto pajamos iš GPM, o 2010 - 2011 m. laikotarpiu pagrindiniai veiksniai buvo auganti mokestinė našta dėl GPM bei didėjančios mokestinės pajamos iš GPM.

11. Levišauskaitė, K., šinkūnienė, K. (2006). Mokesčių kultūros ir mokesčių mentaliteto aspektai efektyvioje valstybės mokesčių sistemoje // Viešoji politika ir administravimas. Nr. 15, pp. 9-18. 12. Novales, A., Ruiz, J. (2001). Dynamic Laffer Curves // Journal of Economic Dynamics & Control. No. 27, pp. 181-206. 13. Rakauskaitė, R. (2006). Mokesčių sistemos vertinimo teorinis pagrindimas. Prieiga per internetą: , [žiūrėta 2012 04 11]. 14. Rudytė, D., šalkauskienė, L., Lukšienė, L. (2009). Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas pagal V.Tanzi diagnostinius rodiklius // Vadyba. Klaipėdos universiteto leidykla. Nr. 3 (16), pp. 55-62. 15. Skačkauskienė, I. (2009). Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas remiantis J.Gill diagnostiniais rodikliais // Verslas, vadyba ir studijos. VGTU. Nr. 1, pp. 168-184. 16. Trandafir, A., Brezeanu, P. (2011). Optimality of Fiscal Policy in Romania in Terms of Laffer Curve // Theoretical and Applied Economics. No. 18, issue 8(561), pp. 53-60. 17. Lietuvos Statiskos departamento metinių VKI 2007-2011 m. statistika. Prieiga per internetą: , [žiūrėta 2012 04 20]. 18. Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Prieiga per internetą: , [žiūrėta 2012 04 20]. 19. Lietuvos statistikos metraštis 2008 m. Prieiga per internetą: < http://www.stat.gov.lt/uploads/ pdf/1_LSM_2008.pdf>, [žiūrėta 2012 04 25]. 20. VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo apžvalga 2007 - 2011 m. Straipsnis įteiktas: 2012 11 09 Parengtas publikuoti: 2012 12 01

lIETUVOS mOKESČIų SISTEmOS EfEKTYVUmO VERTINImAS inga koncEViČiEnė, martynas PriEVElis

27

EValuation of lithuanian taX systEm EffEctiVEnEss s u m m a r y

Tax system is one of the main factors which determines the formation of a state budget. The global financial crisis had a significant influence on the tax policy of Lithuania. National government decided to change tariffs of the most important taxes for the state budget income such as VAT, income and profit taxes. Actions of legislators affected most of the residents of the country and were deemed controversial. One of the possibilities to evaluate these changes is the Laffer curve which causes the correlation between tax burden and tax revenue. This method is widely used in the economics researches. In order to assess the position of Laffer curve in Lithuania one of the most important criterions are budget income and real GDP. According to these values tax burden was calculated. Paper contains analysis of the tax burden volatility and it enables opportunity to assess in which side of Laffer curve Lithuania`s economy is: prohibitive or allowable range.

Analytical part of the paper is based on an evaluation of the tax policy in Lithuania and analysis of VAT and income tax using the Laffer curve method. Tax burden and tax income of a state budget dependence is used in the analysis. Several essential changes in tariffs application of the income tax was the main reason to select it for the analysis. Analysis showed that the Laffer curve in Lithuania during the period of 2007 - 2011 was in the optimal zone. The peak point of the curve was reached in 2008 when the tax burden was 17,6 % and the state budget received the biggest amount of tax revenues. The income tax curves are also not within the prohibitive range during the period of 2007 - 2011. Analysis showed that actions of legislators affected the slope of Laffer curve but just in the allowable range. At the end of the paper conclusions about the tax system of Lithuania are presented.